Puolė šunį, o vėliau ir jį patį
Tomas pasakoja, kad išėjęs pavedžioti augintinio susidūrė su itin neįprasta situacija. Ten, kur jis paprastai vaikšto, aplinkiniams gyventojams yra įrengtas stalas, ant kurio jie gali sužaisti šaškėmis. Jis pastebėjo, kad ant stalo tupi varna. Ji buvo atsinešusi vienkartinį kavos puodelį.
„Šuo priėjo prie stalo, uostinėjo tą vietą. Prie varnos per daug nesiartino. Bet ji kažkodėl nusprendė pulti. Šoko prie šuns, plakė sparnais. Pabandžiau šunį atitraukti ir pavyti varną, tada ji puolė ir ant manęs. Mums teko iš tos vietos pasišalinti. Pro tą vietą dažnai vaikštome, todėl dabar tikrai neatrodo saugu ten eiti, ypač dėl šuns, kad nesužeistų, aišku ir pačiam ne itin malonu būti užpultam, o jei su snapu įkirs“, – pasakojo Tomas.
Jis stebisi, kad paukštis būtent taip sureagavo į šunį ir jį patį būtent šiuo metų laiku, mat paprastai sparnuočiai žmones ir gyvūnus puola kai gina savo jauniklius, tačiau šie jau seniai užauginti.
Varnos turi gerą atmintį
Ornitologas Gediminas Petkus tokiu varnų elgesiu nesistebi. Ant jo, šie paukščiai taip itin dažnai elgiasi vasaros metu, kai augina jauniklius.
„Dažai jos puola šunis, jų augintojus – tiek suaugusius, tiek vaikus. Taip būna tada, kai jų jauniklis būna iššokęs ar iškritęs iš lizdo. Varnos instinktyviai juos saugo ir bando nuvyti galimus plėšrūnus skleisdamos bauginančius garsus ar skrisdamos artyn, gali bandyti ir kepštelti nagais“, – pasakoja jis.
Rudenį varnos jauniklius jau būna užauginusios, todėl priežasties reikėtų ieškoti kitur. Ornitologas spėja, kad galbūt šuo varną suerzino ar išbaidė ir nebūtinai dabar, mat varnos turi labai gerą atmintį ir yra labai protingos, todėl puikiai įsimena, jei jas kas nuskriaudė.
„Varnos turi gerą atmintį. Yra daug atliktų eksperimentų. Amerikoje darytas eksperimentas, kai žmonės dėvintys tam tikras kaukes gaudė varnas, po to jas paleisdavo. Pastebėta, kad tas kaukes varnos labai gerai atsimena. Gali būti kad ir po kelių metų ar daugiau pakartojus eksperimentą paukščiai tas pačias kaukes dėvinčius žmones pultų. Ir jos gali vienos kitoms perduoti informaciją kaip atrodo tas pavojus“, – sako ornitologas.
G. Petkus pataria jokiu būdu neerzinti šių paukščių ir jų nemaitinti kai nereikia, ypač šiuo metu. „Jeigu maitini varną, ji pripras, skaidys iš paskos ir reikalaus maisto, bels į stiklą ar palangę“, – sako jis.
Kirsti neturėtų
Vis dėlto ornitologas sako, kad visai be jokios priežasties šie paukščiai pulti neturėtų, taigi ji kažkokia turėtų būti. Kad varna galėtų kirsti žmogui, jis sako nemanantis, nes paukščiui tai daryti būtų nepatogu. Greičiau ji skristų kuo arčiau žmogaus ir gali įdrėksti su nagais.
„Dažniausiai jos praskrenda šalia bandydamos nubaidyti. Jei taip yra, siūlyčiau žmogui dėvėti kepuraitę. Kad rimtai žmogų varna sužeistų aš nesu girdėjęs. Jeigu ji puola, reikėtų bandyti ją nuvyti. Žmogus gali bandyti pakeisti šuns vedžiojimo maršrutą, eiti pro kitą vietą keletą dienų ar savaitę. Gal toks paukščio elgesys baigtųsi“, – priduria pašnekovas.
Jis sako, kad varnos gyvena žmonių aplinkoje, mėgsta žaisti su žaislais, dažnai jų ar kitų daiktų galima aptikti ant namų stogų. Varnos taip pat gali primėtyti ir kaulų, kuriuos traukia iš konteinerių ir mėto iš aukštai, kad šie skiltų ir juos galėtų lesti. Taip pat jos elgiasi ir su riešutais.