Gyvena ne vienerius metus
Vilniečiai ne vienerius metus mato miesto parkuose skraidančių žalių papūgų. Jos čia lieka ir žiemą.
Lietuvos ornitologų draugijos narys Gediminas Petkus sako, kad kramerio papūgas jau galima matyti ne tik pietų šalyse, bet ir Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitur.
Dažniausia jos būna pabėgusios iš žmonių, sako ornitologas.
„Kramerio papūgos nesunkiai prisitaiko gyventi Europos parkuose. Tai yra agresyvesni paukščiai, parkuose dažnai išstumia vietinius. Lietuvoje jų buvo pastebėta Vilniaus Žvėryno mikrorajone, Užupyje prie Tymo turgaus, Panevėžyje. Panašu, kad jos mūsų žiemas išgyvena.
Tiesa, prieš dvejus metus žmonės matydavo du–tris paukščius Žvėryne, šiuo metu, kiek žinau, ten laikosi tik vienas“, – teigia G. Petkus.
Bando sugauti Fabijoniškėse
Neseniai Vilniuje, Fabijoniškių mikrorajone, prie 85 namo, gyventojai užfiksavo ir kitą papūgą – raudonąją rozelą, kuri pabėgo nuo šeimininkų. Feisbuke buvo publikuoti keli skelbimai, o už papūgos sugavimą siūlomas net atlygis. Šeimininkai baiminasi, kad paukštis žiemos neištvers.
G. Petkus sako, kad raudonoji rozela iš tiesų yra Australijos paukštis. Vis dėlto, nors šioms papūgoms įprasta gyventi šiltame klimate, lietuviškas žiemas jos kaip ir kramerio papūgos gali ištverti jei tik bus pakankamai maisto:
„Jeigu papūgos randa maisto – pumpurų, sėklų lesyklose, uogų, jos gali pramisti. Tikėtina, kad jos lankosi miesto lesyklose.“
Papūgos kaip ir varniniai paukščiai turi aukštą intelektą, sako jis: „Tiek banguotosios papūgėlės, kurios yra mažesnės ir taip pat kilusios iš Australijos, tiek kakadu, aros, moka atkartoti žodžius, kai kurios gali atpažinti save veidrodyje, turi gerą atmintį.“
Žmonių užauginti paukščiai kartais grįžta pas juos ir patys.
„Yra žinoma kai žmonės augino laukinius paukščius, nors tai daryti yra draudžiama, pavyzdžiui varninius, kurie pasižymi aukštu intelektu, jie pasimaitindavo ir vėl grįždavo, buvo prieraišūs žmonėms. Žinoma, kartais tas prieraišumas gali baigtis blogai, nes ne visi žmonės turi gerų ketinimų“, – sako pašnekovas.
Pagauti nelengva
Papūgos nėra lengvai sugaunami paukščiai.
„Pats esu keliavęs Argentinoje, Afrikoje, ten gamtoje natūraliai gyvenančias papūgas yra sunku net nufotografuoti. Tos, kurios gyveno su žmonėmis, yra drąsesnės, bet jeigu jau paukštis pabėga, jį pagauti sunku. Man teko gaudyti žako papūgą (jos moka daugybę kalbų ir gali gyventi net šimtą metų), lipti į medį, tada pavyko tai padaryti, bet jos yra ramesnės.
Žmonės gali bandyti naudoti žiedavimo tinklus, kabinti juos medyje, dėti lesalo, tikintis, kad paukštis įsipainios, bet labai daug vilties nėra. Galima kreiptis į įmones, kurios gaudo ar atbaido paukščius, galbūt jos padėtų“, – sako jis.
G. Petkus priduria, kad kaip matyti iš socialiniuose tinkluose skelbiamų nuotraukų, rozela tupi aukštai medyje, todėl pasiekti ją bus sunku.
Papūgos gali nakvoti medžio drevėje ar inkile, net žmonių balkonuose, o jei vietos prisiglausti neranda galbūt nakvoja ir ant medžio šakos.
Jis sako, kad jei pavyktų rasti papūgos nakvynės vietą – inkilą ar drevę – iš jo paukštį paimti jau būtų kiek lengviau. „Pavyzdžiui, kartais geniai renovuotuose namuose išsikala uoksą ir ten įsikuria naktį, tada juos galima iš ten atsargiai išimti ir išvežti kažkur atokiau“, – kalba pašnekovas.
Vis dėlto didesnę grėsmę papūgoms kelia ne žiema, o varniniai paukščiai, kurie gali jas vaikyti ar sužaloti šioms nusilpus, tikina Lietuvos ornitologų draugijos atstovas:
„Rozela nėra mažas paukštis, maždaug strazdo dydžio, kažkiek apsiginti gali, bet jei nerastų maisto, nusilptų, varnos gali ją ir sudoroti. Taip neretai nutinka su paliegusiais, sergančiais balandžiais. Varniniai paukščiai nelabai noriai priima kitokios išvaizdos sparnuočius į savo gretas.“