Ruonis - užsimaskavęs
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas Nerijus Žitkevičius pasivaikščiojimo Melnragės paplūdimyje metu pamatė ant kranto išmestą ruoniuką.
„Vaikščiojome su žmona pajūriu ir ten, arčiau molo, buvo išmesta daug žolių, buvo labai daug gintaro ieškotojų, be to, ir patys radom mažiuką gintariuką. Bet svarbiausia, kad vienas žmogus priėjęs klausė, ar matėme ruonį. Ir tuomet jis fotoaparate parodė nufotografuotą gyvūną ir parodė, kur ieškoti. Nuėjom prie molo ir perėjom aplink jį porą kartų, bet vis tiek ruonio neradom, o pasirodo, kad jis labai gerai susiliejo su aplinka, nejudėjo, bet buvo gyvas, jį buvo labai sunku pastebėti“, - pasakojo pašnekovas.
Jis labiausiai džiaugėsi nuoširdžiu aplinkinių rūpesčiu ir nuoširdumu: „Žmonės jau buvo paskambinę visiems, kam tik reikia, tam, kad iškviestų pagalbą. Netrukus atvažiavo aplinkosaugininkai, įdėjo ruoniuką į specialų tinklą ir išvežė jį į Jūrų muziejų. Žmonės prašė, kad būtinai gyvūną pavadintų Velykio vardu. Taip atsiskleidė žmonių nuoširdumas, o tai yra labai svarbu.“
„Derlingi“ metai
Klaipėdos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas pasakojo, kad šiais metais pareigūnai išgelbėjo ne vieną ruoniuką.
„Per savaitgalį - nuo penktadienio - užderėjo net aštuoni ruoniukai. Šios Velykos tikrai buvo derlingos, bet, kiek žinau, vienas ruoniukas nugaišo. Gyvūnais rūpinasi Jūrų muziejus, juos maitina, užaugina ir mes kiekvieną rudenį juos paleidinėjam atgal į jūrą“, - sakė V. Marozas.
Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius teigė, kad dėl tokių „derlingų“ metų kalta šiltesnė žiema.
„Muziejus yra tapęs savotišku reabilitacijos centru, nors dar nėra įkurta specialių patalpų tokių gyvūnų priežiūrai, mūsų bazėje yra kukli patalpėlė, kurioje sudarytos tam tikros sąlygos tiems gyvūnams laikyti. Ypač svarbi yra pirmoji stadija, kai gyvūnai būna nusilpę ir išsekę. Pačios atsakingiausios būna pirmosios savaitės, jeigu pasiseka juos pastatyti ant kojų, jie nukeliauja į baseinus, sąlygos ten jiems yra geresnės. Kai jau jie pradeda normaliai pasiimti žuvį, problemos baigiasi. Kai ruoniukai sustiprėja ir yra pripratinami prie žuvies, kad ją patys pasigautų, jie paleidžiami. Paruošimui paprastai reikia poros mėnesių“, - pasakojo S. Karalius.
Anot pašnekovo, šiais metais tikrai daugiau ruoniukų išmetama į krantą: „Manau, kad šių metų gausa yra susijusi su tuo, kad nebuvo normalios žiemos. Arčiausia jų veisimosi vieta yra Latvijos teritorija, Rygos įlanka. Ten, kur normaliomis žiemomis susidaro ledas, ruoniukai iš pradžių būna ant ledo, o po to patenka į vandenį, kur yra mokomi sugauti žuvį. Šiais metais tikriausiai nebuvo normalaus ledo ir pasmestinukų, kurie anksčiau atsidūrė vandenyje, yra daugiau. Jie yra paliekami likimo valiai, nusilpsta ir po to jau žmonės randa juos ant kranto.“