Ypatingą darbą atliekanti kalytė Uoga – žmonėms šioje srityje be jos sektųsi kur kas sunkiau

Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto (PTPI) komandą papildė kalytė Uoga, kuri atlieka labai svarbų darbą. Kartu su žmonėmis ji ieško žuvusių paukščių ir šikšnosparnių, ir dėl puikios uoslės padeda aptikti net kelis kartus daugiau individų. Kai Uoga sustoja lauke ir atsisėda, specialistai žino, kad ji kažką surado.

Randa apie 80 proc. visų individų

Instituto specialistai reguliariai atlieka vėjo jėgainių poveikio paukščiams ir šikšnosparniams monitoringą. Jo metu kas kelias dienas išvaikštomos ir apžiūrimos teritorijos po vėjo elektrinėmis, kur ieškomi dėl susidūrimo su jomis žuvę individai.

Jau kelerius metus kartu su PTPI komanda dirba ir paieškos šuo Uoga.

„Užuodusi ir suradusi negyvą šikšnosparnį ar paukštį, Uoga atsisėda, taip informuodama savo kolegę, kuri tuomet surenka reikalingus duomenis apie radinį. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog komanda šuo ir žmogus (uoslė + rega) ieško gerokai efektyviau – suranda apie 6 kartus daugiau žuvusių šikšnosparnių ir apie 3 kartus daugiau žuvusių paukščių, arba randa vidutiniškai 80 proc. visų individų – lyginant su ieškančiu žmogumi (rega), kuris aptinka vidutiniškai tik 20 proc. žuvusių individų.

Šuo taip pat teritoriją apieško greičiau, o efektyvumo skirtumas itin pasijaučia vietose, kur aukštesnė, tanki augalija“, – rašė PTPI.

PTPI yra pirmieji Lietuvoje, atlikę vėjo elektrinių poveikio paukščiams ir šikšnosparniams tyrimus su apmokytu šunimi.

„Ir, nors gamtos tyrimų bei apsaugos srityse dirbantys šunys nėra taip gerai žinomi kaip ieškantys narkotikų, sprogmenų ar paklydusių žmonių, pasaulyje šioje srityje jų itin jautri uoslė pritaikoma gana plačiai.

Atliekami poveikio aplinkai vertinimai vėjo elektrinių, naujų kelių ir pastatų statybų vietose, surandami retų rūšių individai, siekiant atlikti tyrimus ar perkelti juos į kitą vietą dėl planuojamos veiklos, kovojama su brakonieriavimu ir nelegalia prekyba laukine gyvūnija, stabdomas invazinių gyvūnų ir augalų rūšių plitimas, užtikrinama biosauga pasienio kontrolės postuose ir ten, kur reikia užkirsti kelią didelę žalą žemės ūkiui, medienos ar maisto pramonei darančių kenkėjų ir ligų sukėlėjų plitimui, atliekami cheminio užterštumo ir vandens nuotėkio tyrimai, ieškoma užnuodytų jaukų kovojant su nelegaliu laukinės gyvūnijos naikinimu ir tai tikrai dar ne viskas“, – tikino PTPI specialistai.

Numatytos gairės apsaugai

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas neseniai pasirašė įsakymą dėl „Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Ministerijos pranešime teigiama, kad ekspertų komanda išskyrė jautriausias vėjo elektrinių poveikiui paukščių rūšis, nustatė vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio šioms rūšims kriterijų reikšmes, atstumus nuo jautrių vėjo elektrinių poveikiui paukščių ir šikšnosparnių veisimosi, maitinimosi, migracijos, žiemojimo sankaupų vietų, saugomų ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribų, kai vėjo elektrinės daro ar gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį.

Rašoma, kad dėl pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai planuojamų ir įrengiamų vėjo jėgainių dažnai kyla konfliktų tarp šios veiklos vykdytojų ir aplinkos apsaugos institucijų bei organizacijų, vietos bendruomenių. Patvirtinus detalius vėjo elektrinių galimo reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijus, tyrimų reikalavimus, rekomenduojamus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams, sumažės ginčų, sutrumpės sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo laikas. Taip pat bus išsaugota daugiau sparnuočių ir šikšnosparnių.

Išsamiau susipažinti su Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašu galima ČIA.