Šiuo metu Nemune ties Kaunu ir Vilnių kertančioje Neryje galima pamatyti pačių įvairiausių daiktų. Trečiadienį aplinkosaugininkai rengė specialią akciją, kurios metu iš nusekusios upės ištraukta daugybė atliekų: pradedant buteliais ir baigiant senomis padangomis, dviračiais ir net buities apyvokos daiktais.
Aplinkos ministerija ragina savivaldybes organizuoti akcijas, kurių metu upės būtų vaduojamos nuo šiukšlių.
Dramatiška situacija ir Dzūkijoje. Ten vingiuojantis Nemunas taip pat labai nusekęs. DELFI autorius Romas Sadauskas-Kvietkevičius šią savaitę pasakojo, kad upė taip išdžiūvusi, kad nebegali vykti garlaiviais organizuojamos ekskursijos, o norintys pažvejoti žvejai turi bristi iki upės vidurio.
Nors Druskininkuose dirba jau 24 metus, R. Sadauskas-Kvietkevičius pripažino nepamenantis, kada matė taip stipriai nusekusį Nemuną. „Sužinojau, kad mūsų garlaivių savininkai kalbėjo su baltarusiais. Gardino elektrinė reguliuoja vandens lygį, tad kartais būdavo, kad upė nusekdavo, kai jie pildydavo užtvanką, tačiau šiemet ir pas juos situacija tokia pati – atiteka mažai vandens“, – pasakojo vyras.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis, šią savaitę komentuodamas sausros priežastis, aiškino, kad situacija nesikeis tol, kol stipriau nepalis.
„Kritulių šią vasarą mažai visoje šalies teritorijoje. Birželio mėnesį iškrito tik 40 proc. šio mėnesio normos. Taigi upės pradėjo sekti dar tada. Liepą sausasis metas tęsėsi. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybėje net buvo užregistruota sausa. Nors antroje mėnesio pusėje Dzūkijoje iškrito 80-90 proc. mėnesio normos, to neužteko, nes žemė buvo perdžiūvusi“, - kalbėjo specialistas.