Žibučių spalvų įvairovė tikrai stebina: gamtininkė paaiškino, kodėl jos būna ne tik mėlynos

Lietuvoje auga tik vienos rūšies žibutės. Tikrasis jų pavadinimas yra triskiautė žibuoklė. Ir nors žibuokles mes įsivaizduojame mėlynos spalvos, jų žiedai vieni nuo kitų gali skirtis kaip diena ir naktis, todėl kartais galima net suabejoti, ar tikrai radote šią visiems gerai pažįstamą gėlę.

Gamtininkė Nomeda Vėlavičienė sako, kad žibuoklių žiedų įvairovė yra didžiulė: „Dažnai matomos mėlyna, alyvinė, violetinė būna įvairiausių atspalvių – nuo dangiškos spalvos iki intensyviai violetinės arba tamsiai mėlynos.“

Ji sako, kad žibuoklių spalva priklauso nuo mineralinių medžiagų, esančių grunte, kuriame jos auga. Spalvinius pokyčius taip pat sukelia genetinės mutacijos.

„Tos mineralinės medžiagos ir duoda intensyvesnę arba ne tokią intensyvią žiedų spalvą. O kitos tos pačios triskiautės žibuoklės spalvinės formos, pavyzdžiui, balta ar rožinė, jau yra genetiškai pakitusios. Genetiniame lygmenyje spalvos kodas pasikeitęs ir tas visas žibuoklės kerelis augina žiedus, kurių vainiklapių spalva yra kitokia.

Tai nėra dirbtinai išvestos gėlės, o tiesiog genetiškai pakitusios, kaip, pavyzdžiui, paukščiai. Jie taip pat gali būti albinosai su pakitusia plunksnų spalva. Augalai taip pat dažnai turi albinosines formas. Esame aptikę gegūnę baltais žiedais, nors tradiciškai jos žiedai turėtų būti alyviniai“, – pasakoja N. Vėlavičienė.

Gamtininkė sako, kad tas baltas ar rožinis žibuoklių krūmelis kiekvienais metais žydės tokia spalva, kol visiškai sunyks.

„Nėra taip, kad vienais metais žibuoklės žydės rožine spalva, o kitais mėlyna. Jų spalva išlieka nepakitusi visą laiką. Tik mes nesame atlikę bandymų ir neteko girdėti, ar kas būtų tai tyręs, jei iš tokių baltažiedžių ar rožinių žibuoklių sėklų išaugintume krūmelį, kokios spalvos jis būtų – pakitusios spalvos ar tokios kaip pradiniuose genuose – mėlynos“, – kalba gamtininkė.

Taip pat, anot jos, pasitaiko, kad žibuoklės būna nevienalytės spalvos, o, pavyzdžiui, su intensyvesnės spalvos taškeliais ar brūkšneliais šviesiame fone.

Žibuoklių žiedai gali skirtis ir pagal žiedlapių skaičių. Tradiciškai ši gėlė turi 6-7 žiedlapius, tačiau gamtininkė sako yra radusi ir 12-14 žiedlapių turinčių žibuoklių ir net žibuoklių beveik pilnaviduriais žiedais, kuomet buvo susiformavę du vainiklapių žiedai.

Žibuoklės skiriasi net pagal žiedlapių dydį. Vienos turi labai mažus, kitos – didelius žiedlapius. Tai taip pat priklauso nuo vietos, kur gėlė auga, grunto, kokios buvo sąlygos žiemos metu, ar pakankamai gavo drėgmės ir kt.