Nustatyta, jog žuvėdros viena iš kitos sužino, kada saugu snūstelėti ir taip kyla bei slūgsta „miego bangos“ - skirtingose tos pačios kolonijos vietose esantys paukščiai būna skirtingose miego stadijose.
Tai pirmas atvejis, kai užfiksuotas toks elgesys. Studija skeliama žurnale „Ethology“.
Kaip ir daugelis kitų rūšių, žuvėdros miego metu periodiškai atmerkia ir užmerkia akis - tai padeda jausti aplinką ilsintis. „Tačiau ne tokiu pačiu lygiu negu nubudus“, - aiškina tyrimą atlikęs Guy'us Beauchampas iš Monrealio universiteto Kanadoje.
Miegoti - rizikinga, nes paukščiai tampa prieinamesni plėšrūnams. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, kokia informacija žuvėdros naudojasi spręsdamos, kada miegoti.
G. Beauchampas Kanadoje stebėjo, kaip dažnai individualūs paukščiai miegojo kolonijoje per tam tikrą laiką.
„Miegą lengva fiksuoti, nes žuvėdros dažniausiai miega snapą pakišusios po plunksnomis. Kiekvieną minutę ar dvi aš skaičiuodavau miegančių paukščių proporciją grupėje“, - paaiškino G. Beauchampas.
Šie skaičiavimai atskleidė, kad žuvėdros su labiau įsitempusiomis kaimynėmis dažniau atmerkdavo akis.
„Taigi žuvėdros kreipia dėmesį į tai, ką daro kaimynės ir pagal tai keičia savo miego režimą“, - sakė tyrėjas.
Dėl tokio pojūčių perdavimo susikurianti grandininė reakcija paukščių kolonijose sukūrė „miego bangas“ - greta esančios žuvėdros savo būseną perduodavo esančioms toliau. Toks elgesys apibūdintas kaip dar vienas „kolektyvinis fenomenas“.