Žuvinto biosferos rezervate spalio 26-ąją buvo suskaičiuota 24.540 iš Žuvinto ežero į laukus išskrendančių žąsų.
Įraše teigiama, kad Žuvinto biosferos rezervate migruojančios žąsys yra viena pačių įsimintiniausių paukščių grupių, kuri saugomai teritorijai suteikia savito grožio. Anksčiau didžiausias žąsų susitelkimas buvo fiksuotas 2015 m. Tuomet suskaičiuota 16.660 šių sparnuočių.
Rezervatas pasidalino ir vaizdo įrašu, kuriame matyti Žuvinte gan retai pastebimos baltaskruostės berniklės baltakakčių ir želmeninių žąsų būryje.
„Žąsų šurmulys ežere pasigirsta gerokai prieš saulės tekėjimą. Čia išgirsi įvairiausių balsų, bet garsiausiai klega, gagena pilkosios, baltakaktės, tundrinės ir želmeninės žąsys. Įprastai saulėtekio ežere jos nelaukia – vos tik švintant būrys po būrio kyla iš švendrynų į ežero atvirumas, kurį laiką plūduriuoja garsiai bendraudamos, kol pasigirsta iš ežero kylančių paukščių sparnų švilpesys.
Atskiri žąsų būriai skuba rikiuotis voromis, linijomis ir sklinda visomis kryptimis, kartais gausiau į vieną ar kitą ežero pusę link laukų, kur už kelių kilometrų nuo ežero praleis didžiąją dienos dalį. Aplinkiniuose laukuose migruojančios žąsys turi pakankamai maisto, ypač kai aptinka neužartas, nesulėkščiuotas kukurūzų ražienas, kuriose neretai lieka sočiai burbuolių. Kol neišlupinėja kukurūzų grūdų, žąsims mažai rūpi net šalia pradėję žaliuoti žiemkenčių laukai ar pievos“, – pasakojama įraše.
Žuvinto biosferos rezervatas yra „Natura 2000“ teritorija, skirta išsaugoti ir migruojančias žąsis. Rezervatas įspėja, kad šiuos paukščius medžioti draudžiama.
„Matyt, žąsys tai jaučia, nes neretai būna gan patiklios. Žąsų migracijos pikas įprastai būna spalio pabaigoje. Kaip ilgai jų sankaupos užtruks, priklauso ir nuo maisto išteklių, ir nuo orų. Esame įpratę žąsis stebėti iki lapkričio pabaigos, o neretai ir gruodžio mėnesį. Žuvinte tūkstantiniai žąsų būriai stebimi kartais iki devynių mėnesių per metus, išskyrus žiemos mėnesius, vėlyvą pavasarį ir vasaros pirmąją pusę“, – teigia rezervatas.