Gyvūnas ganėsi pievoje kartu su karvėmis. Šioms tokia draugija visai patiko, neatrodė, kad karvės stumbro vengtų ar bijotų.
Grynas.lt jau yra aprašęs vieną panašią istoriją. Tuomet stumbras karves aplankė Vilkaviškio rajone. Gyvūną įamžino ūkininkas Vytautas.
Anot jo, stumbras atėjo prie karvių ir apie pusvalandį kartu su jomis ėdė žolę. Vėliau pasišalino. Vyrui pavyko prie jo privažiuoti su traktoriumi, tačiau šio gyvūnas nepasibaidė. Iš kur stumbras atėjo, Vytautas sakė nežinantis. Gyvūnas šioje vietoje anksčiau pastebėtas nebuvo.
Stumbrai yra saugomi gyvūnai, jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
Joje teigiama, kad laisvų arba pusiau laisvų stumbrų bandos gyvena Lenkijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje, nelaisvėje laikomi dar 30-yje šalių.
Lietuvoje trys laisvųjų stumbrų bandos susiformavo centrinėje šalies dalyje – Panevėžio ir Kėdainių r., nuo Naujamiesčio iki Nociūnų. Migruojantys laisvieji stumbrai dažniausiai keliauja vakarų ir šiaurės kryptimis. Pavieniai stumbrai iš kitų šalių užklysta į Pietų Lietuvą.
Lietuvoje stumbrai į laisvę paleisti 1973 m. Iki 2000 m. laisvėje buvo 20–40, 2005–2010 m. – 40–60 individų. Po 2013 m. laisvųjų stumbrų skaičius ėmė sparčiai didėti ir 2018 m. pasiekė 260 individų.
Stumbras yra didžiausias Europos laukinis žinduolis: patino kūno ilgis – 2,1–3,5 m, aukštis – 1,6–2,1 m, svoris – iki 1000 kg. Patelės mažesnės, sveria 300–540 kg. Kailis ilgas, rudos spalvos.
Rujoja rugpjūčio–spalio mėn. Rujos metu stipriausias bulius iš bandos išveja visus konkurentus.
Patelių nėštumas trunka apie devynis mėnesius, veda vieną 15–35 kg svorio jauniklį. Patelės vislios iki dvidešimties metų amžiaus. Nelaisvėje išgyvena iki trisdešimties metų, gamtoje trumpiau.
Sudaro mišrias arba vien tik patinų bandas, kurios neretai išsiskiria ir vėl susijungia. Lietuva išsiskiria ypač dideliu (iki 100 individų) bandos dydžiu.
