Žiobrių istorija: kaip išnyko, taip ir atsirado

Į Lietuvos raudonąją knygą šiuo metu įrašytos šios žuvų rūšys: lašiša, ežerinio syko Platelių ežero populiacija, ežerinė rainė, skersnukis ir vijūnas. Kai kurių, taikant specialiąsias priemones, vis daugėja ir gali ateiti laikai, kai jas bus nustota saugoti. Tačiau yra ir tokių, kurias norint sugrąžinti į Lietuvos upes, tenka dėti didžiules pastangas.
E. Bukelskis
Dabar Lietuvoje atkuriame aštriašnipio eršketo populiaciją. Tai daroma sėkmingai. Ir galbūt po 10 ar 20 metų Nemune, Neryje žvejai galės gaudyti šias žuvis.
Mokslininkas linkęs manyti, kad kai kurias žuvis iš mūsų kraštų veja ne tik netinkama žmogaus veikla – daug lemia ir kintančios gamtinės sąlygos. Be to, pašnekovas paminėjo, kad kadaise išnykusios žuvys kartais ir pačios be didesnių žmogaus pastangų ima ir vėl atsiranda.
Skersnukis

„Pasakyti, kad situacija yra bloga ir reikia nedelsiant kažką daryti gelbėjant tam tikras rūšis, negalima. Iš savo patirties galime pasakyti, kad kai kurių žuvų populiacijoms atsistatyti tereikėjo labai mažo postūmio. Ir jį gavusios jos visiškai atsistatė. Reikėtų pradėti nuo žiobrio. Žiobriams grėsė labai didelis pavojus. 1970 – 1980 m. buvo raginimų nedelsiant šią rūšį įtraukti į Raudonąją knygą. Bet dabar ši rūšis vėl atsistatė ir neršia mūsų upėse. Kitas pavyzdys – perpelė. Buvo metas, kai ši žuvis į Kuršių marias iš Baltijos jūros įplaukdavo labai retai. Todėl ją teko įtraukti į Raudonąją knygą. Ir netikėtai pagilinus uostą 1996 metais jų įplaukė labai daug. Pasirodo, kad Klaipėdos sąsiauris dėl savo užterštumo nebuvo patrauklus šioms žuvims migruoti į marias. O dabar šias žuvis netgi žvejoja tinklais. Ir iš Raudonosios knygos ji išbraukta“, - pasakojo E. Bukelskis.

Ant Raudonosios knygos ribos - ir šamas

Kaip bebūtų, jis paminėjo ir ne tokių teigiamų pavyzdžių. Pavyzdžiui, pašnekovas tikino, kad mokslininkai iki šiol negali paaiškinti, kodėl išnyko sparis. O dabar nyksta vijūnas. „Tai buvo labai įprasta žuvis (vijūnas, - red. past.), kurią visi žinojo. Ir staiga mes nebežinome, kur ją surasti. Dabar dedame labai dideles pastangas, kad vijūną išgelbėtume. Jam sudarome geresnes sąlygas konkrečiame vandens telkinyje išgaudydami pagrindines jo konkurentes lydekas. Kita žuvis, kuri buvo įprasta, bet šiuo metu mažėja – šamas. Tiesa, jis nėra įtrauktas į Raudonąją knygą. Tik įžuvinant populiacija ima atsistatyti“, - teigė ichtiologas.
Jūrinė nėgė

Beveik visoje Europoje išnykęs atlantinis eršketas – nemažiau rimta problema. „XIV amžiuje žmogus šiai rūšiai tikrai nedarė jokio poveikio, bet ji išnyko. Dabar Lietuvoje atkuriame aštriašnipio eršketo populiaciją. Tai daroma sėkmingai. Ir galbūt po 10 ar 20 metų Nemune, Neryje žvejai galės gaudyti šias žuvis“, - sakė pašnekovas.

Tačiau nuostolius iš dalies kompensuoja ir nauji atradimai. „Ežerinė rainė yra įrašyta į Raudonąją knygą. Bet mano kolega netikėtai Alytaus rajone, mažoje baloje, aptiko šią žuvį. Be to, vienas mokslininkas surado naują rūšį – auksaspalvį kirtiklį. Iki tol niekas nežinojo, kad jų čia yra“, - dėstė žvejybos žinovas.
Lašiša

Kita vertus, į mūsų kraštus dirbtiniu būdu patenka neįprastos rūšys. Tarp tokių, anot pašnekovo, - sidabrinis karosas, plačiakaktis, amūras, nuodėgulinis grundalas, juodasis grundalas.

„Buvo sugalvota atsivežti tam tikras rūšis. Ir kai kurios jų daro neigiamą poveikį. Ypatingai kenkia invazinės rūšys. Grundalai yra ypač agresyvūs. Tačiau ne tik invazinės kenkia. Atsivežus bet kokią naują rūšį kartu su ja galime atsivežti ir tam tikrų ligų“, - konstatavo E. Bukelskis.

Skersnukį reikia įveisti iš naujo

Koks likimas laukia į Raudonąją knygą įrašytų žuvų? Pašnekovas linkęs manyti, kad Lietuvoje dedama ganėtinai daug pastangų siekiant šias žuvis apsaugoti ir gausinti jų populiaciją. Vis dėlto, šiuo metu blogiausioje situacijoje yra skersnukiai.

Tačiau pašnekovas teigė, kad skersnukius būtų galima pamėginti sugrąžinti į upes. Anot ichtiologo, prieš 20 metų Pietinėje Lietuvoje ir Dubysoje jie dar gyveno. Visgi dabar, jo teigimu, šios žuvys jau nesugaunamos.
Sykas

„Taip atsitiko ne dėl žmogaus. Tai yra gamtos užgaida. Kodėl taip atsitiko, sunku pasakyti. Visgi yra tikimybė, kad šių žuvų vėl gali atsirasti. Reikia išveisti žuvytes ir eksperimentiniu būdu paleisti vienoje upėje, kad susiformuotų gyvybinga populiacija“, - gelbėjimo planą dėliojo E. Bukelskis.

Lašišų populiacija turėtų būti nesunkiai atstatyta - ji jau pasiekė normalią ribą, kai leista šias žuvis vėl žvejoti. Tačiau pašnekovas atkreipė dėmesį, kad negali būti perlenkiama lazda leidžiant jas žvejoti intensyviai. O prognozuoti, kas laukia kitų žuvų, sunkoka.
Vijūnas. G. Švitros nuotr. / Šarvuotosios skėtės biotopas. G. Švitros nuotr.

„Vijūną darant tyrimus atrandame ten, kur jo niekas nesitikėjo. Dabar jis nėra toks jau ir retas. Ežerinių rainių mažas ištirtumas. Bent viename ežere tikimės išsaugoti populiaciją, kad žuvis būtų galima perkelti ir į kitus vandens telkinius. Ežerinio syko Platelių ežero populiaciją bandėme platinti. Asvejoje pavyko, o kai kuriuose kituose vandens telkiniuose ne taip gerai pasisekė. Platinimas svarbus, nes jeigu kas nors nutiktų šio ežero populiacijai, ji būtų išsaugota kituose ežeruose. Plateliuose šios žuvies gausu. Mes sudarome geras sąlygas, kad ji ten gyventų. Jūrinių nėgių būklė blogėja, nes užpelkėja nerštavietės“, - vardino E. Bukelskis.