Dumliašokliai – išskirtinės išvaizdos ir gyvenimo būdo žuvys. Savo išvaizda ir kai kuriomis savybėmis jos labiau primena varles, nei žuvis. Pasaulyje, sako gamtininkas, yra apie 18 dumbliašoklių rūšių. Jos gyvena tropinėse, subtropinėse juostose: Azijoje, Afrikoje.
„Tai tikriausiai vienintelė žuvis, kuri gali mirksėti, nors žuvys to negeba. Dumbliašoklių akys, kadangi jie gyvena sausumoje, džiūsta, todėl išsivystė gebėjimas mirksėti. Taigi tai vienintelė žuvis, kuri gali pamerkti akį.
Taip pat ši rūšis gali kvėpuoti ir vandenyje ištirpusiu deguonimi. Kai dumbliašoklis yra sausumoje, jis kvėpuoja atmosferiniu oru, o kai būna vandenyje – ten ištirpusiu deguonimi, todėl jiems net nereikia iškilti į paviršių. Jie gyvena dumblinose, pusiau sūriose vietose, kur vyksta potvyniai ir atoslūgiai“, – pasakoja D. Makavičius.
Anot jo, dumbliašokliai gyvena urveliuose iš purvo.
„Patinėlių urveliai būna gilesni. Jie juos dažnai valo, išneša dumblą. Teko matyti, kaip jį išstumia. Patinėliai skleidžia savotiškus garsus, taip gina teritoriją, vilioja pateles. Tai dar vienas rūšies skirtumas nuo žuvų ir panašumas su varliagyviais.
Patelės padeda ikriukus į urvelį ir pasišalina, o patinėliai juos apvaisina ir saugo.
Dumliašokliai nėra dideli. Stambesnės rūšys gali išaugti iki 20 cm. Maitinasi įvairiais vėžiagyviais, nariuotakojais. Gyvena kartu su didesniais krabais, su jais gerai sutaria, bet kartais mėgsta pasmaguriauti mažesniais krabiukais.
Sausumą ši rūšis renkasi mieliau nei vandenį. Ten, kur miškai auga vandenyje, bet jų šaknys iškilusios, dumbliašokliai būna ant šaknų. Kad neišdžiūtų kūnas, kartais išsivolioja dumble ir taip sudrėkina odą“, – stebina D. Makavičius toliau.
Anot jo, šias žuvis kartais vietnamiečiai vartoja maistui:
„Nuotraukose užfiksuotos žuvys gana smulkios, jos žmonėms mažai naudingos. Nors vietnamiečiai valgo labai daug ką ir kartais maitinasi dumbliašokliais, ypač didesniais.
Vietiniai vaikai ir moterys dažnai dumble renka krabus, kiša rankas į urvus, kartais pagauna ir kokį užsižiopsojusį dumbliašoklį. Bet iš esmės jie yra labai judrūs, vienoje vietoje retai pastovi, lengvai nesugausi. Jų pilvo pelekai yra kietesni ir yra naudojami tarsi kojos.“
