Tyrimų vadovė Judita Menk akcentuoja, kad partnerio pasirinkimas – vienas iš svarbiausių sprendimų patelės gyvenime.
Būtent tuo remdamiesi mokslininkai manė, kad visos žuvytės rinksis gražiausius partnerius.
Stebėjimas šią prielaidą paneigė, atskleisdamas, kad tokiam pasirinkimui būtini tam tikri intelektiniai gebėjimai. Beveik visų daugialąsčių gyvūnų vystymuisi įtakos turi du veiksniai – natūrali atranka ir lytinis pasirinkimas.
Pirmu atveju tai lemia evoliucija ir besikeičiančios aplinkos sąlygos, antru – vidinė konkurencija dėl galimybės pratęsti giminę. Šioje kovoje paprastai laimi „gražiausi“, todėl ir išsivysto tokie trukdantys atributai, kaip povų uodegos ir gaidžių skiauterės.
Lytinio pasirinkimo priežastys vis dar lieka mokslininkų ginčų objektu. Vieni teigia, kad tai leidžia populiacijai geriau prisitaikyti prie klimato pokyčių, kiti įsitikinę, jog taip gyvūnai saugosi nuo išsigimimo ir tampa konkurencingesni kovoje dėl išlikimo.
J.Menk ir jos kolegos rado dar vieną įdomią lytinės atrankos ypatybę, siejančią grožį ir intelektą. Tai paaiškėjo stebint dvi žuvyčių gupijų, kurių smegenų dydžiai gerokai skyrėsi, populiacijas.
Išskirstę žuvytes po akvariumus, mokslininkai stebėjo, kaip genetiniame lygmenyje keičiasi jų smegenų aktyvumas ir veikla tuo metu, kai jos rinkosi „antrąsias puses“.
Mokslininkų teigimu, gupijos puikiai tinka tokiems eksperimentams, nes jų smegenų dydį valdo tik vienas genas, o patinėlių raštų struktūra ir jų aktyvumas priklauso nuo genų, esančių „vyriškoje“ Y chromosomoje.
Pastaroji daro tiesioginę įtaką lytiniam pasirinkimui.
Atlikti tyrimai leido išskirti du neuronų ir genų rinkinius, „atsakingus“ už patinėlių grožio suvokimą ir partnerio pasirinkimą. Jų palyginimas ir analizė parodė, kad gerokai skiriasi minėtų rinkinių veikimo logika.
Kaip mokslininkai ir tikėjosi, net pačios kvailiausios patelės, turinčios mažas smegenis, sugebėjo atskirti ryškiaspalvius patinus nuo „pilkų“.
Apie tai „informavo“ skirtingas neuronų aktyvumas regos centre ir kitose smegenų srityse.
Šios ląstelės panašiai veikė nepaisant patelių „intelekto“. Kita vertus, minėta savybė nedarė jokios įtakos „teisingam“ pasirinkimui.
Kvailos patelės vienodai dažnai rinkdavosi ir gražius, ir negražius patinus. Dideles smegenis turinčios patelės visada rinkdavosi tik ryškius patinėlius. Tai parodydavo ypatingas piešinėlis, atsirasdavęs smegenyse joms aktyviai veikiant.
Kvailų patelių smegenyse pasirinkimo metu panašių piešinėlių neatsirasdavo.
Biologų teigimu, tokie skirtumai rodo, kad tarp lytinio pasirinkimo, grožio ir intelekto egzistuoja sudėtingas ryšys.
Kokią įtaką jis turi didesnių žinduolių ir net žmonių evoliucijai, mokslininkams dar teks ištirti.