Žvejai apsidžiaugs: žadamos didelės permainos

Lietuvoje nuolat diskutuojama apie žuvitakius. GRYNAS.lt aiškinasi, kokia yra žuvitakių funkcija, būklė ir kaip ketinama ją gerinti.

Įrengti prieš kelis dešimtmečius

Žuvitakis - specialus įrengimas ant arba šalia dirbtinės kliūties vandens telkinyje, kuriuo žuvys įveikia kliūtį migruodamos aukštyn ar žemyn upe. Tai tarsi kelias žuviai, kuriuo ji gali perplaukti kliūtį. Dažniausiai žuvitakiai įrengiami užtvankų ar hidroelektrinių vietose, kur sudaromos kliūtys žuvų migracijai. Jei žuvitakių nėra ar jie yra prastos būklės, žuvis neįveikia kliūties.

Lietuvoje yra 25 žuvitakiai, kurie įrengti per pastaruosius kelis dešimtmečius. 20 iš jų įrengta prieš daugiau nei 20 metų. Tačiau užtvankų mūsų šalyje yra 1500. Dauguma jų pastatytos dar sovietmečiu. Dauguma užtvankų pastatyta ant nedidelių upelių, kurių migruojančios žuvys nepasiekia. Tokiose užtvankose žuvitakius įrengti netikslinga. Tačiau Lietuvoje žuvitakių vis dar trūksta ir migruojančioms žuvims svarbiose upėse.

Mažina žmogaus poveikį gamtai

Žuvitakiais siekiama sumažinti neigiamą antropogeninį poveikį vandens telkinių ekosistemoms. Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas GRYNAS.lt aiškina, kad žuvitakiai yra aplinkosauginės inžinerinės priemonės, kurios leidžia atkurti lašišinių ir kitų migruojančių žuvų išteklius ir tuo pačiu pasiekti gerą paviršinių vandens telkinių būklę.

„Žuvitakiai reikalingi ne dėl grožio, kaip dažniausiai visuomenėje yra susidaręs požiūris <...>. Efektyviai migruojančias žuvis praleidžiantys žuvitakiai pagerina ir sudaro palankias sąlygas vertingųjų (lašišų ir šlakių) žuvų natūraliam veisimuisi, praeivėms žuvims atsiranda galimybė aukščiau užtvankos patekti į neršimui tinkamas buveines upių aukštupiuose, o išneršus per žuvų pralaidą saugiai sugrįžti į jūrą“, – pasakoja G. Sabas.

Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyr. mokslo darbuotojas, ichtiologas dr. Saulius Stakėnas priduria, kad žuvitakiai yra tarsi nedidelė kompensacija gamtai dėl užtvankų statybos.

„Paprasčiausias pavyzdys: jei ne žuvitakiai ir dirbtinis veisimas, turbūt jau daugelyje Europos šalių lašišos būtų išnykusios. Nors žmogaus veikla dažnai mums būna ekonomiškai naudinga, bet ji deja kartais būna žalinga gamtai. Ir bet kokį žalingą įsikišimą, jei mes norime kažkaip kompensuoti, turime ieškoti būdų, kaip tai padaryti“, – tikina S. Stakėnas.

Įrengimas kainuoja brangiai

Kita vertus, anot mokslininko, žuvitakių įrengimas reikalauja daug finansinių investicijų, todėl Lietuvoje kiekvienoje užtvankoje įrengti po kelią žuvims – kol kas neįmanoma.

„Žuvitakis yra, sakyčiau, būtina užtvankų ir hidroelektrinių statymo kompensacija. Aišku, yra ir kitas aspektas: technologiškai žuvitakių visur įrengti neišeina arba tas įrengimas yra toks brangus, kad valstybė nėra finansiškai pajėgi tai daryti. Nes pavyzdžiui, ant Kauno hidroelektrinės pastatyti žuvitakį būtų, vienas dalykas, sudėtinga technologiškai, antras – tikrai labai brangu. Bet ant mažesnių užtvankų, kur žuvitakio įrengimas technologiškai nėra sudėtingas ir yra salyginai pigus, tai tikrai yra teisinga kompensavimo priemonė gamtai“, – aiškina dr. S. Stakėnas.

Prisideda ir prie vandenų ekologinės būklės gerinimo

Žuvitakiai reikalingi ne tik žuvims perplaukti užtvankas, bet ir yra naudingi visai upės ekosistemai. Žuvų migracija žuvitakiais daugiausiai vyksta rudenį ir pavasarį, kai žuvys ruošiasi neršti. Pastebėta, kad upėse, kuriose yra pastatomi nauji žuvitakiai dažnai pagerėja ir bendra ekologinė būklė mažesniame arba didesniame upės ruože.

Mokslininkai, kaip pasakoja ichtiologas S. Stakėnas, visų vandens gyventojų ir augalų tarpusavio ryšių dar nėra nustatę: „Kadangi gamtoje viskas labai susiję, tai dabar aiškėja, kad žuvų migracija būna svarbi ne tik žuvims, bet ir kitiems gyviems organizmams. Pavyzdžiui, švedų mokslininkai neseniai nustatė, kad gėlavandenė perluotė kai kuriose upėse išnyko , nes lašišinėms žuvims nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos migruoti. Pasirodo lašišinės žuvys yra labai svarbios gėlavandenės perluotės reprodukcijos cikle. Mokslas tik pradėjo narplioti gyvosios gamtos ryšius,ir vis daugiau pavyzdžių rodo, kad žuvitakiai yra svarbūs visai ekosistemai, ne tik žuvims.“

Žuvitakius būtina modernizuoti

S. Stakėnas teigia, kad Lietuvoje vis dar yra žuvitakių, kurių būklė prasta. Tiesa, jis pažymi, jog svarbiausius žuvitakius upėse, kuriose yra didžiausios užtvankos, valstybė stengiasi sutvarkyti.

„Ant Vilnios upės Naujosios Vilnios užtvankos, dar vadinamos Rokantiškių užtvankos, buvo įrengtas , senos modifikacijos DENIL tipo žuvitakis. Mes tyrėme jo efektyvumą prieš 8 metus. Nustatėme, kad geriausiu atveju tik kas 10 žuvis sugebėjo praplaukti. Tai tikrai buvo nepakankamas rodiklis. Tas žuvitakis 2014 metais buvo modernizuotas ir prieš du – tris metus padarę tyrimą nustatėme, jog visos įplaukusios žuvys sugebėjo tuo žuvitakiu praplaukti. Tai patvirtina, kad kai kurie žuvitakiai dėl jų pasenusios technologijos buvo prastos būklės. O juos modernizuoti kainuoja žymiai pigiau nei pastatyti naująGaunasi geras naudos ir kainos santykis, manau“, – tvirtina mokslininkas.

Būklę lemia išoriniai veiksniai

Įtaką žuvitakių būklei daro įvairūs veiksniai. Kaip aiškina Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas G. Sabas, šie įrenginiai turi atlaikyti ir besikeičiančio klimato padarinius.

„Žuvų pralaidos yra hidrotechniniai statiniai, kurie turi atlaikyti sudėtingiausias sąlygas, nes juos veikia vandens aplinka, ledas, atmosferiniai krituliai, temperatūra ir kiti veiksniai, todėl jų ilgaamžiškumas nėra amžinas“, – teigia specialistas.

Nors Lietuvoje žuvitakiai jau modernizuojami, kai kurie iš jų – itin prastos būklės. Todėl valstybė ėmėsi plano, kaip pagerinti žuvų migraciją ir vandens telkinių ekologinę būklę.

Kaip informuoja Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas G. Sabas, „pagal Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. patvirtintą Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą numatoma pastatyti 9 naujas žuvų pralaidas, dvi neefektyviai veikiančias žuvų pralaidas Anykščiuose ir Tauragėje numatoma rekonstruoti. Žuvų migracijai probleminėse 9 vietose numatoma gerinti žuvų migracijos sąlygas pertvarkant užtvankas ir sudarant tinkamas sąlygas žuvų migracijai upėse.“

„Tai pat neatmestinas variantas žuvų pralaidas išardyti, demontuoti tais atvejais, jeigu lygiagrečiai būtų atsisakoma nereikalingų užtvankų ir neliktų žuvų migracijai barjerų. Jau dabar turime atvejų kai vienas senas žuvitakis buvo išardytas, kartu panaikinant migruojančioms žuvims barjerą. Šiuo konkrečiu atveju buvo sukurta „dviguba nauda" t.y. sudaryta laisva žuvų migracija atvira nauja upės vaga ir pašalinta galimybė žmonėms daryti aplinkosauginius pažeidimus dirbtinai reguliuojant vandens lygį ir keičiant nuotėkį upėje“, – planus vardija pašnekovas.

Žuvitakių nauda vandens telkinių ekosistemoms, ekologinei būklei ir, žinoma, žuvims yra akivaizdi. Labai svarbu įgyvendinti valstybės planą, sutvarkant ne tik senuosius žuvitakius, bet ir įrengiant naujus. Kaip teigia ichtiologas S. Stakėnas, geriausia būtų, jei kiekviena užtvanka ant migruojančioms žuvims svarbių upių turėtų žuvitakį, tačiau mūsų valstybė kol kas nėra finansiškai tam pajėgi. Naujų žuvitakių efektyvumas tikrai yra geras, tačiau labai svarbu didinti ir žuvitakių patrauklumą, t.y. kad kuo daugiau žuvų priplaukusių užtvanką rastų ir „norėtų“ bei galėtų pasinaudoti žuvitakiu migruoti tolyn. Kol kas tik apie pusė užtvanką priplaukusių žuvų randa ir ryžtasi pasinaudoti žuvitakiu migracijai aukštyn upe, kitos deja pasuka atgal. Taigi net ir su geriausiu žuvitakiu niekada pilnai nekompensuosime gamtai padarytos žalos.