Žvejai iš tvenkinio ištraukė nusikamavusį jūrinį erelį

Antradienį iš Prienų rajono į Gyvūnų globėjų asociacijos būstinę buvo atgabentas jūrinis erelis.
Tai jau penktas Lietuvos raudonosios knygos paukštis, kurį gyvūnų globėjams teks pastatyti ant kojų. Žvejų iš vandens ištrauktas paukštis nebepaskrenda.

Paukštį trečiadienį (spalio 1-ą dieną) apžiūrės ornitologas Saulius Rumbutis. Tuomet turėtų paaiškėti tikslesnė jo nusilpimo priežastis.

Ant erelio nugaros yra žaizda, įtariama, jog gali būti sužalotas jo sparnas.

Gyvūnų globėjų asociacija į laisvę dar nepaleido birželio mėnesį jų globon patekusio tokios pat rūšies paukščio. Jam teko gipsuoti koją, šiuo metu erelis sveiksta būdamas pas globėją Kuršių nerijoje.

Jūriniai ereliai yra saugomi, Lietuvoje perintys paukščiai, jų pagausėjimas reguliariai pastebimas per migracijas ir žiemojimo metu.

Aptinkami visoje Lietuvoje, nors gausiausi Lietuvos vakaruose apie Nemuno deltą ir aplink Kuršių marias. Manoma kad Lietuvoje kasmet peri apie 90 jūrinių erelių porų.

Jūriniai ereliai medžioja sklandydami virš vandens telkinių ir stebėdami vandens paviršiuje esančias žuvis kuriomis daugiausiai ir minta.

Kartais pasigauna vandens ir kitų paukščių. Juos medžiodami nutūpia į medį netoli vandens telkinio ir laukia tinkamo momento. Vėliau, nusižiūrėję tinkamą auką, ereliai staiga puola.

Stengdamiesi išsaugoti ir gausinti šios rūšies populiaciją ornitologai paukščiams kelia dirbtinius lizdus. Taip elgiamasi ne todėl, kad ereliai patys nesugebėtų jų susisukti, tačiau kad paukščiai grįžtų į įprastas perėjimo vietas, o lizdas būtų stabiliai įtvirtintas medžio viršūnėje, neiširtų ir nepražūtų kiaušinių dėtis.