Taigi kur dingo visų taip mėgstamos žuvys? Iš tiesų yra keli variantai: ir kaip jau dažniausiai būna - nuo geriausio iki blogiausio varianto.
Teorija Nr. 1 (čia gerasis variantas) - ežeruose stintų populiacijos gausa nėra stabili, vyksta natūralus svyravimas, kurio periodas maždaug 6 metai. Taigi šiuo atveju yra tikimybė, jog dar po 3-4 metų žvejai ir vėl galės džiaugtis gausiu laimikiu.
Teorija Nr. 2 (žvejams mėgėjams ne toks geras variantas) - valstybės organizuojami žuvų išteklių atkūrimo darbai duoda rezultatų. Rodos, galima būtų džiaugtis - seliavos ištekliai Dusios ežere atsikūrė, tyrimų metu ichtiologai jų sugauna daug ir stambių, yra minčių atnaujinti verslinę šių be galo skanių žuvų žvejybą. Deja, ežere seliavos ir stintos mitybinė bazė yra panaši, todėl stipriai padaugėjus seliavų, stintos gali būti išstumtos.
Bet šiuo atveju dar yra ir kita nuomonė. Nors dėl maisto stintos konkuruoja su aukšlėmis ir seliavomis, ežeruose, kur sutinkamos visos šios trys žuvų rūšys, tarp jų konkurencija sušvelnėja, kadangi aukšlės laikosi arti vandens paviršiaus, stintos vengia šiltesnio vandens ir neria gilyn, o seliavos paprastai gyvena didesnėje negu 10 metrų gilumoje.
Teorija Nr. 3 (blogas variantas) - sausra. Regis iš kur ta sausra? Pavasaris, potvynis, šlapia, ką tik sniego vėl primetė, tačiau hidrologiniai stebėjimai Dusios ežere rodo ką kita. Po 2015 metų hidrologinės sausros vandens lygis dar vis neatsistatė iki normalaus, koks turėtų būti. Na ir vėl, rodos, kas blogo: nukrito vanduo 0,5 metro, šiek tiek sumažėjo ežero plotas ir tiek. Tačiau gamtoje viskas susiję ryšiais, kuriuos ne visada galime suvokti ir kiekvienas nusistovėjusių procesų pokytis ne visada duoda rezultatą, kurio, rodos, buvo galima tikėtis.
2015 metais vandens lygis ežere nukrito 9 cm žemiau ŽVL (žemiausias leistinas vandens lygis), oras buvo labai vasariškas, vanduo sušilo ir neįprastai smarkiai pradėjo daugintis melsvadumblis. Šios bakterijos gausiai naudoja vandenyje ištirpusį deguonį, o stintos, vienas iš ledynmečio reliktų, mėgsta gerai deguonimi prisotintą vandenį. Kaip ir mėgstamas jų maistas mažyčiai vėžiagyviai, užsilikę čia nuo ledynmečio, intriguojančiu pavadinimu reliktinė mizidė. Žema deguonies koncentracija vandenyje - nepalankios sąlygos stintoms ir jų „maistui”. O kur dar vandens lygio svyravimas nerštavietėse? O jei keli nepalankūs veiksniai kartu, kas ir atsitiko praeitais metais?
Na bet reikia tikėtis, jog gamtos išdaigos Dusios stintų populiacijai drastiškų pasekmių neturės ir dar po kelių metų žiemos žūklės mėgėjai vėl galės džiaugtis gausiu laimikiu. Kažkokias išvadas galbūt galima bus padaryti po pavasarinio „potvynio” (kol kas situacija labai panaši į 2015 metų) ir ichtiologų tyrimų rezultatų vasaros pradžioje, o kol kas laukiama dar daugiau lietaus. Iki NPL (normalus vandens lygis) prilyti liko 9 cm (2014 šiuo metu buvo +40 cm).