Bebrų suręstos užtvankos ne tik užkerta kelią lašišoms ir šlakiams pasiekti nerštavietes, bet ir pakeičia šioms žuvims svarbias buveines. Net ir įveikusios užtvanką jos neranda tinkamų neršti vietų uždumblėjusiose upių atkarpose. Kai kuriose upėse, jas užtvenkus bebrams, lašišų ir šlakių nerštaviečių skaičius sumažėjo kelis kartus. Todėl sumažėjo ir galimybės gausinti šių žuvų išteklius.
„Lašišinių žuvų padaugės, jeigu tose upėse, kur driekiasi jų migracijos keliai, reikiamai reguliuosime bebrų gausą. Galimybių yra, tik reikia jas išnaudoti“, – sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Viena iš šių galimybių – rankiniu ir mechaniniu būdu ardyti bebrų pastatytas užtvankas neperspektyviose, likviduotinose, bebravietėse. Tai daryti visus metus gali žemės, miško, vandens telkinio savininkai, valdytojai ar naudotojai, taip pat medžioklės plotų naudotojai. Visose ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse esančios bebravietės laikomos neperspektyviomis. Tokių upių daug, bet pirmiausia bebrų gausą reikėtų mažinti svarbiose lašišų ir šlakių migracijai, o jų yra apie dvidešimt. Šiuo metu labai palankios sąlygos bebravietėms ardyti, nes, nusekus upėms, jos lengviau pasiekiamos. Nuo lapkričio mėnesio, lašišų ir šlakių neršto laiko, iki balandžio bebraviečių ardyti negalima, nes išardžius jose susikaupęs dumblas užneštų žuvų lizdus ir būtų sutrikdytas nerštas.
Vien išardyti bebravietę neužtenka, nes bebrai gali greitai ją atkurti. Medžiotojų ir žvejų organizacijos kviečiamos viešai paraginti savo narius ne tik ardyti neperspektyvias bebravietes lašišinėse upėse, bet ir jose reikiamai reguliuoti bebrų populiaciją.