„Perskaičiau GRYNAS.lt straipsnį apie didžiausią pagautą žiobrį Lietuvoje ir norėčiau tam paprieštarauti, nes šių metų kovo mėnesio 20 dieną Gargžduose, Minijos upėje, pagavau žiobrį, kuris svėrė 1,3 kg. Žuvies ilgis buvo 43,5 cm“, - rašė skaitytojas Stanislovas Naujokaitis.
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys teigė, kad tokie žvejo žodžiai gali būti tiesa.
„Tikrai įspūdingas žvejo laimikis. Jam reiktų kreiptis į rekordus fiksuojančią agentūrą „Factum“ ir jei viskas pagal taisykles užfiksuota, įregistruoti šį laimikį kaip didžiausią Lietuvoje pagautą žiobrį. Manome, kad ir kai kurių kitų žuvų, esančių „Factum“ sąraše, dydžiai galėtų būti didesni, jei visi trofėjinių žuvų sugavimo atvejai būtų registruojami“, - sakė L. Ložys.
Anot mokslininkų, oficialiai registruotas mums žinomas didžiausias šių žuvų svoris Baltijos jūros baseine - 1,4 kg, ilgis – 50 cm. Tačiau literatūroje pateikiami ir didesni skaičiai: iki 2 kg svorio arba iki 1-3 kg. Pasak pašnekovo, sunku pasakyti, kiek šie skaičiai pagrįsti realiais duomenimis. Žiobriai gyvena iki 15 metų, dažniausiai pagaunami 7-10 m., subręsta 4-6 m.
„Dažniausiai juos galima sugauti upėse, į kurias plaukia neršti, balandžio-gegužės mėnesiais. Taip pat jų pasitaiko žiemojimo vietose (gilios vietos upių žemupiuose), užkimba jūros priekrantėje. Draudžiama žiobrius gaudyti neršto metu - nuo gegužės 15 iki birželio 15 d“, - perspėjo L. Ložys.
Mokslininkų teigimu, tikslaus žiobrių populiacijos vertinimo nėra, bet pagal santykinį gausumą, lyginant per Kuršių marias migruojančių žiobrių daugiamečius gausumo duomenis, populiacija yra neblogos būklės: „Kuršių mariose žvejai verslininkai 2014 metais, nežiūrint žvejybos apribojimų intensyvios žiobrių migracijos metu, pagavo apie 60 tonų žiobrių. Gali būti, kad mariose išgaudoma nemažai stambiausių žiobrių, todėl upėse, kur jie neršia, stebimas žiobrių susmulkėjimas.“
Paprastasis žiobris yra karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių šeimai. Žiobriai minta moliuskais, vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, kartais ir dumbliais. Jaunikliai maitinasi planktonu. Lietuvoje tai dažna verslinė žuvis. Nerštui iš Baltijos jūros migruoja į upes, o maitintis iš upių migruoja į jūrą.