Nutrūko ryšys su dalimi lietuvių speleologų, kurie leidžiasi į giliausią pasaulio Kruberio – Voronjos urvą Kaukazo kalnuose, penktadienį pranešė misijos dalyviai.
Kaukazo kalnuose, kur yra urvas, subjuro oras ir situacija tapo kritiška. Ekspedicijos atstovė spaudai Vaida Jurkėnienė sakė, kad ryšys su didesniame nei 1200 metrų gylyje esančiomis stovyklomis nutrūko.
"Nuo vakar nebežinome, kas vyksta, todėl nelabai maloni situacija, o lietuviai praktiškai visi jau yra didesniame nei 1200 metrų gylyje. Truputėlį nerimo yra. Neaišku, ar ten įmanoma dirbti, ar vyks kas toliau, ar visi sveiki", - BNS sakė ji.
Pasak V.Jurkėnienės, tikimasi, kad speleologai po kurio laiko pataisys ryšio liniją ir susisieks su žemės paviršiuje esančiais kolegomis.
"Ar ten kas nors atsitikę yra, niekas nežino - gal viskas yra gerai. Tiesiog labai neplanuotas dalykas. Kai būna liūtys, pasitaiko, kad tas ryšys nutrūksta, nes ten yra kabelis nutiestas ir su paviršiumi yra susisiekimas. Kai tik pasitaisys oras, jie turėtų tą kabelį patvarkyti, ir bus galima susisiekti. Bet kol kas niekas neaišku. Tikėkimės, kad viskas yra gerai, nes žmonės yra patyrę, eina į urvą ne pirmą kartą", - teigė speleologų atstovė.
Jos teigimu, gelbėjimo operacijos urve praktiškai neįmanomos - pagelbėti kolegoms turi patys ekspedicijos dalyviai.
"Patys speleologai, kurie ten vyksta, dauguma jų buvo gelbėjimo seminaruose, jie apmokyti. Komandos vienos kitas gelbėja, nes ten kol atvyktų kažkas, jau būtų per vėlu", - sakė V.Jurkėnienė.
Lietuvių komandos vadovas Aidas Gudaitis sakė, kad lietūs Voronjos urve yra didžiausias pavojus, nes tuomet kai kurios urvo dalys yra staiga užtvindomos: dirbti tampa nebeįmanoma, o netinkamu metu atsidūrus netinkamoje vietoje, pasekmės gali būti tragiškos. Speleologai su paviršiaus stovykla įprastai susisiekia kasdien pasiteirauti, kokios oro sąlygos ir ar galima leistis į tam tikras urvo dalis.
Prasidėjus lietui, kai kuriose urvo vietose vandens lygis per 15 minučių gali pakilti kelis metrus.
Tai - ne vienintelė speleologų bėda: kai kuriems iš ekspedicijos dalyvių pablogėjo sveikata.
Naujo pasaulio urvų gylio rekordo ketinusio siekti lietuvio naro Vyčio Vilko sveikata taip pablogėjo, tad prie kitų komandos narių prisijungti jis nebegalės. Kitam ekspedicijos dalyviui Daumantui Liekiui netikėtai prasidėjo alkūnių sąnarių uždegimas – 65 metrų gylyje vaikinas pastebėjo, kad ėmė tirpti rankų pirštai ir giliau į urvą leistis nerizikavo ir liko paviršiuje.
Tarp maždaug 60 ekspedicijos dalyvių iš įvairių šalių, daugiausia Ukrainos, yra 15 lietuvių, iš jų keli dirba paviršiaus stovykloje.
--
Šiuo metu yra neįmanoma susisiekti ir su dalyviais likusiais žemės paviršiuje. Pasak V. Jurkėnienės, įvairiose urvo vietose turėtų būti likę 9 lietuviai.
Vytis Vilkas, kuris į Kruberio - Voronjos urvą keliavo 2010m., yra minėjęs, kad jų kelionės metu ryšio kabelis taip pat buvo nutrūkęs ir jį nesunku sutaisyti, tiesiog tenka laukti, kol bus palankios oro sąlygos. Kol ryšys nebus atstatytas, sužinoti, ar urve nebuvo potvynio ir ar visi yra saugūs, neįmanoma.