Livescience.com pateikia 10 gamtos sutvėrimų, kurie senesniais laikais atsitiktinai tapo karo istorijos dalimi. Kai kurių gebėjimai naudojami ir šiandien.
Žirgai
Turbūt joks kitas gyvūnas neatliko tokio svarbaus vaidmens karo istorijoje kaip žirgas. Žmonės žirgus prisijaukino daugiau kaip prieš 5500 m. Kazachstane. Jie netrukus paplito visoje Eurazijoje ir pradėjo dalyvauti dideliuose mūšiuose. Senovės egiptiečiai ir kinai žirgus naudojo tam, jog jie trauktų vežimus, kurie buvo naudojami kaip stabilios platformos, ant kurių stovėdami kariai kovodavo. Taip buvo kovojama, kol nebuvo išrasta balnas ir balnakilpės, kurios kariams leido kovoti raitiems. Apsišarvavę raiti riteriai galėjo sutriuškinti tvirtus pėstininkų būrius. Stabilumas, kurį teikė balnas ir balnakilpės, leido mongolams kovoti ir efektyviai šaudyti raitiems, taip pat suteikė judrumo. Tai leido užkariauti didžiąją dalį pasaulio. Žirgų pasirodymas mūšio lauke dažnai signalizuodavo vienos ar kitos civilizacijos pabaigą, jei ji jų mūšio lauke neturėdavo. Žirgų buvimo karo lauke dabartiniais laikais nepakeitė net tankai bei kulkosvaidžiai.
Delfinai
Nuo 1960-ųjų afalinos kartu su jūros liūtais JAV kariniam jūrų laivynui padėdavo patruliuoti jūrose. Delfinai nturi natūralų sonarą: siunčia seriją garsų, kurie atšoka nuo objektų ir grįžta atgal. Tai jūrų žinduoliui leidžia susidaryti objekto atvaizdą, kurį galima perduoti dresuotojui, naudojant tokius atsakymus kaip taip arba ne. Delfinai sunkaus plūduro pagalba taip pat gali pažymėti objekto vietą. Tokios minų ieškojimo galimybės buvo naudojamos per Persijos įlankos ir Irako karus. Per pastarąjį dešimtmetį delfinai padėjo išvalyti Umm Qasr uostą Pietų Irake. Delfinai taip pat gali susekti priešų laivus, tačiau JAV karinis jūrų laivynas neigia gandus apie tai, jog delfinai mokomi panaudoti ginklus prieš žmones.
Mulai
Mulai suvaidino mažai šlovinamą, bet lemiamą vaidmenį visoje karo istorijoje. Jie nešdavo ar traukdavo didžiąją dalį maisto, ginklų ir kitus kariuomenei reikalingus daiktus. Mulas – tai kumelės ir asilo hibridas, kuris arklius pranoko savo ištverme. Šie gyvūnai taip pat yra ir protingesni. Senovės Romos legionai žygiuodavo su vienu mulu, kuris tekdavo dešimtčiai legionierių. Napoleonas Bonapartas su mulu jojo per Alpes, taip pat šiuos gyvūnus naudojo bagažo gabenimui. Per Pirmąjį pasaulinį karą JAV kariuomenė Europoje turėjo apie 571 tūkst. arklių ir mulų, maždaug 68 tūkst jų neteko. Mulų pagalba naudojamasi iki šiol. JAV specialiosios pajėgos, jūreiviai ir kareiviai šių gyvūnų pagalba aprūpina tolimiausius avanpostus esančius Afganistano kalnuose.
Drambliai
Didžiausi žemės žinduoliai karo metu pasitarnaudavo tuo, jog galėjo sugriauti tvirčiausias priešų užtvaras. Drambliai galėjo sutrypti ar savo iltimis perverti kareivius, taip pat juos mėtyti straublių pagalba. Šie gyvūnai kartais dėvėdavo šarvus, ant jų jodavo lankininkai ir svaidomosiomis ietimis ginkluoti kariai. Senosios Indijos karalystės pirmosios pradėjo dramblius naudoti kaip „gyvus tankus“. Vėliau ši praktika paplito tarp persų Viduriniuosiuose Rytuose. Aleksandras Didysis su drambliais susidūrė per senojo pasaulio užkariavimus. Kartais mūšiuose dramblių pagalba naudodavosi graikai, kartaginiečiai bei romėnai. Žirgai bijojo dramblių žvilgsnio ir kvapo, kariai taip pat susidurdavo su psichologiniu teroru pamatę šiuos didžiulius gyvūnus. Tačiau drambliai ypač bijojo šiurkštaus elgesio, taigi juos mūšio lauke pakeitė pabūklai.
Šunys
Dauguma žmonių geriausią žmogaus draugą laiko švelniu padaru, tačiau jis karuose dalyvauja jau tūkstančius metus. Tiek egiptiečiai, tiek Amerikos čiabuviai didelių šunų veisles augindavo kaip karo šunis bei sargybinius. Romėnai kai kuriuos savo šunis apsaugodavo aštriomis apykaklėmis ir šarvais. Ispanijos konkistadorai šarvuotus šunis taip pat panaudojo per Pietų Amerikos invaziją XVI a. Daug Europos genčių ir nacijų senesniais laikais ir Viduramžiais spręsdami karinius konfliktus naudojosi šunų pagalba. Dabar šunys dažniausiai atlieka tokius vaidmenis, kaip pasiuntinio, pėdsekio, žvalgo ar sargybinio. JAV ir kitos kariuomenės pastaruoju metu šunis apmoko užuosti bombas, kad jie galėtų padėti Irake ir Afganistane. Keturkojai neretai vilki ir neperšaunamas liemenes.
Balandžiai
Pašto balandžiai nešdavo žinutes užkariautojams ir generolams. Tai lėmė jų gebėjimas grįžti namo. Daugiausia garbės balandžiai pelnė per Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet sąjungininkų pajėgos panaudojo maždaug 200 tūkst. balandžių. Vienas balandis, vardu Cher Ami, pelnė Prancūzijoje teikiamą karinį apdovanojimą „Croix de Guerre“ už tai, kad Verdene, Prancūzijoje, tarp frontų perdavė 12 žinučių. Paskutinę žinutę jis pristatė nepaisant to, jog buvo sužeistas. Dar 32 balandžiai per Antrąjį pasaulinį karą pelnė aukščiausią Britanijos gyvūnų įvertinimą – Dickino medalį. Sąjungininkai tuomet taip pat visas žinutes perdavinėjo balandžių pagalba. Nuo šiol šie paukščiai karinių užduočių nebeatlieka dėl patobulėjusių komunikacijos technologijų.
Jūrų liūtai
Kalifornijos jūrų liūtai kartu su delfinais „tarnaudavo“ JAV karinio jūrų laivyne. Jūros žinduoliai puikiai mato prietemoje, gerai girdi po vandeniu, gali plaukti 40 km/h greičiu ir padaryti pakartotą nėrimą iki 300 m. JAV karinis jūrų laivynas jūrų liūtus mokė ieškoti minų, jie gali nustatyti jų vietą ir jas pažymėti. Taip pat jie gali padėti aptikti narus ar sabotuotojus. Prie jūrų liūto kūno saugos diržu galima pritvirtinti įvairias kameras, kurių dėka galima stebėti povandeninį pasaulį. Vienas jūrų liūtas, du dresuotojai ir guminė valtis gali pakeisti bet kokį karinį jūrų laivą, jo komandą ir grupę narų.
Bitės
Geluonį turinčios bitės gali tapti efektyviu ginklu, jei jas išprovokuoja. Senovės graikai, romėnai bei kitos civilizacijos retkarčiais šiuos vabzdžius naudodavo kaip mažyčius karo ginklus, kad atbaidytų priešo karius. Apgulantieji kartais katapultuodavo avilius per sienas. Romos kariai, vadovaujami Pompėjaus, viename iš mūšių buvo apnuodyti nuodingu medumi, kuris sukėlė vėmimą. Tiesiogiai bičių pagalba buvo naudojama per pilies apsiaustis Viduramžiais, taip pat per Pirmąjį pasaulinį karą ir Vietnamo karą. Šiomis dienomis JAV mokslininkai bites naudoja taikesniems tikslams, jie apmoko bites aptikti sausumos minas.
Kupranugariai
Dabar retai kariai naudojasi kupranugarių pagalba patruliuojant, tačiau anksčiau kai kuriose pasaulio vietose jie ypač pasitarnavo. Kupranugariai ypač buvo naudojami Šiaurės Afrikos ir Vidurinių Rytų sausringose vietovėse arba dykumose. Kadangi šie gyvūnai gali ilgai ištverti be vandens. Teigiama, kad kupranugarių kvapas gąsdino raitininkus, nors per atakas kupranugariai mažai kuo galėdavo padėti. Arabų kariai dažnai jodavo ant kupranugarių per mūšius prieš kitas gentis ar per Šiaurės Afrikos ir Vidurinių Rytų musulmonų užkariavimus. Kupranugariai nebuvo tokie naudingi, jei gamtos sąlygos nebūdavo panašios į jiems tinkamas, todėl juos pamažu pakeitė žirgai. Kupranugarių naudą mūšio lauke sumažino ir šaunamųjų ginklų tobulėjimas. Kupranugarius mūšio lauke arabų pajėgos dar naudojo per Pirmąjį pasaulinį karą.
Šikšnosparniai
Šie žinduoliai pasižymėjo Antrojo pasaulinio karo metu. Chirurgas odontologas nuliūdęs dėl japonų atakos prieš JAV karinę jūrų bazę Perl Harbore pasiūlė mažytes padegamąsias bombas pritvirtinti prie šikšnosparnių. Jie turėjo padegti daugybę Japonijos miestų. Tokią mintį turėjo palaiminti JAV prezidentas Rooseveltas. Daug šikšnosparnių tiesiog krisdavo arba išskrisdavo kitur. JAV kariuomenė šiam eksperimentui panaudojo 6 tūkst. žinduolių ir išleido 2 mln. dolerių, kol galų gale atsisakė šios minties. Tačiau šikšnosparnių nešamos bombos tikrai sugebėjo padegti netikrą Japonijos kaimą, JAV kariuomenės angarą ir generolo automobilį. Dabar Pentagono mokslininkai tiria, kaip šikšnosparnio skrydžio technika galėtų ateityje patobulinti orlaivius bei šnipus robotus.