Milijonai žmonių buvo sužaloti. Niekas nežino, kas bus toliau, bet yra teritorijos, kurios kelia didžiausią susirūpinimą. 7 pavojingiausias vietas pasaulyje išskiria ouramazingplanet.com.
Tylus žudikas tyko po šiuo Vakarų Afrikos ežero paviršiumi. Giliai po ežeru yra magmos kišenė, kuri leidžia anglies dioksidą į patį ežerą.
1986 metų rugpjūčio 21 dieną ežero vanduo staiga pakilo ir išlaisvintas anglies dioksidas išsiveržė kaip gerai sukratytas ir apverstas gazuoto gėrimo butelis. Anglies dioksido vilnis nusirito žemyn uždusindama 1 700 žmonių ir tūkstančius gyvūnų. Prie ežero esančiuose slėniuose 24 km atstumu beveik niekas neišgyveno.
Anglies dioksido prisotinto vandens surinkimui šiandien yra naudojami specialūs vamzdynai. Vamzdžiai apsaugo nuo anglies dioksido kiekio didėjimo, bet net gi tai nepadaro Nioso ežero visiškai saugiu.
79-aisiais metais Vezuvijaus ugnikalnis savo galingu išsiveržimu pražudė Pompėjos ir Herkulaniumo miestus. Daugiau nei 50 vėliau sekusių išsiveržimų ir klaikūs jų padariniai neatbaidė žmonių nuo gyvenimo šio ugnikalnio pašonėje. Visai šalia ugnikalnio yra įsikūręs Neapolio miestas. Ugnikalnio šlaituose gyvena apie 650 tūkst. žmonių, o iš viso, esant ugnikalnio išsiveržimui, tektų evakuoti daugiau negu milijoną gyventojų.
Vezuvijus nėra vienintelis aktyvus ugnikalnis, grasinantis gausiai apgyvendintai teritorijai. Viduržemio jūros Italijai priklausanti pakrantė yra tiesiogine to žodžio prasme nusėta ugnikalniais. Daugiausiai nerimo kelianti vieta – kurortas, esantis Iskijos vulkaninėje saloje. Šioje saloje esančio ugnikalnio išsiveržimas paliestų Neapolį, o padariniai galėtų būti blogesni net už galimą Vezuvijaus išsiveržimą.
Niekas negali prognozuoti, kur praūš uraganas kitą kartą, bet pietų Florida – visada rizikos zonoje. JAV geologinis tyrimas parodo, jog pietinėje Floridoje galima tikėtis daugiau nei 60 uraganų per 100 metų laikotarpį. 2008 metais kompanija „SustainLane“ Majamį įvertino kaip didžiausios gamtinių katastrofų rizikos miestą visose Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Raudonojo Kryžiaus duomenimis, 1926 metais didysis Majamio uraganas sunaikino arba bent jau apgadino kiekvieną Majamio centre esantį pastatą ir pražudė mažiausiai 373 žmones. Po mažiau nei dešimties metų, Darbo dieną, 1953 metais uraganas praūžė dar kartą, jo metu žuvo 408 žmonės. 1960 metais uraganas Donna vėl prasiautė Floridoje.
Kitas žymus - 1992 metai praūžęs Andrew uraganas. Andrew buvo 4 kategorijos audra, kurios metu buvo sugadinti net matavimo prietaisai. Jo metu žuvo 23 žmonės bei buvo pridaryta žalos už daugiau nei 70,8 mlrd. litų.
Sahelio regionas Afrikoje
Sausros dažniausiai nesulaukia tokio dėmesio kaip kitos gamtinės katastrofos, tačiau jos gali būti taip pat labai pavojingos. Pasak Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programos, daugiau nei 100 tūkst. žmonių mirė sausros metu Sahelyje nuo 1972 iki 1984 metų. Likusieji 750 tūkst. gyventojų neturėjo galimybės vystyti žemės ūkį ir buvo visiškai priklausomi nuo tiekiamos pagalbos maistu.
Sausringas Sahelio regionas ribojasi su Sacharos dykuma bei tęsiasi per visą šiaurinę Afrikos dalį per Mauritaniją, Senegalą, Malį, Nigerį, Burkiną Faso, Nigeriją, Čadą, Sudaną, Alžyrą, Etiopiją ir Eritrėją. Pasak JT, žmonių naudojamas vanduo šioje teritorijoje yra riboto kiekio ir nuolatinis jo naudojimas sukelia dykumėjimą bei skatina sausrų ir bado riziką.
Centrinė Amerika nuolatos kenčia nuo trijų stichinių nelaimių: žemės drebėjimų, uraganų ir purvo nuošliaužų. Taip pat kaip ir vakariniai Šiaurės ir Pietų Amerikos krantai, Centrinė Amerika yra Ugnies žiedo (Ramiojo vandenyno pakrančių regionas, pasižymintis žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų gausa) dalis. Gvatemala nėra vienintelė šalis šiame regione, tačiau ji ypatingai kenčia nuo šių gamtinių stichijų.
1976 metais 7,5 balo galingumo žemės drebėjimas pražudė 23 tūkst. žmonių. Dėl kalnuotos vietovės ypatumų, atsiradusios nuošliaužos stabdė gelbėjimo procesus. Topografijos ypatumų ir oro sąlygų kombinacijos taip pat gali būti mirtinos. Prasiautus stiprioms liūtims, kalnų šlaitai pritvinksta vandens taip paskatina purvo nuošliaužų atsiradimą.
2005 metais uraganas Stan kiaurai permerkė Gvatemalą, Salvadorą ir pietinę Meksiką, sukeldamas daugiau nei 900 purvo nuošliaužų. Dėl to daugybė miestelių buvo palaidoti po purvo sluoksniu, vienas iš jų – Panabaj, buvo paskelbtas kapinėmis, kai gelbėtojai prarado viltų surasti ir išgelbėti 300 dingusių gyventojų. Tikslus žuvusiųjų skaičius nėra žinomas, bet spėjama, kad galėjo žūti apie 2 tūkst. žmonių šio įvykio metu.
Tikimybė susidurti su stichinių nelaimių pavojumi šiose salose tikriausiai yra didesnė nei bet kur kitur. Sausros, potvyniai, žemės drebėjimai, nuošliaužos, ugnikalniai ir cunamiai nuolatos grasina Indonezijai, o Javos ir Sumatros salos atsiduria didžiausioje rizikos zonoje, teigia Kolumbijos universiteto pavojų ir rizikos tyrimų centras.
Žinomiausia nelaimė ištikusi Indoneziją yra 2004 metų Indijos vandenyno cunamis, kurio metu žuvo 227 898 žmonių. 9,1 balo galingumo žemės drebėjimas sukėlė milžinišką bangą, kuri pasiekė pietrytines Azijos valstybes ir nusinešė daugiau nei 130 tūkst. žmonių gyvybes.
Indoneziją taip pat reguliariai užklumpa ir mažesnės nelaimės, kurios atneša nemažiau skaudžių padarinių. Nuo 1907 iki 2004 metų (prieš cunamį), sausros pražudė 9 329 indoneziečius, ugnikalnių išsiveržimai – 17 945 ir žemės drebėjimai – 21 856 žmones. Vienas iš garsiausių ugnikalnių išsiveržimų istorijoje – Krakatau ugnikalnis išsiveržė Sundos sąsiauryje, tarp Javos ir Sumatros salų. Potvyniai priverčia tūkstančius žmonių palikti savo namus, daugybę gyvybių nusineša žemės nuošliaužos.
Niekas nežino kada tektoninės plokštės ties Šiaurės Anatolijaus sandūra pajudės, bet viena aišku – jos tai padarys. Galimas žemės drebėjimas gali itin neigiamai atsiliepti 12,8 mln. Stambulo gyventojams. Per paskutinį šimtmetį žemės drebėjimai Šiaurės Turkijoje ėmė judėti į vakarus. Paskutinis galingas žemės drebėjimas buvo 1999 metais, kai 7,6 balo galingumo drebėjimas nuniokojo Izmitą. Oficialiais skaičiavimais jo metu žuvo 17 tūkst. žmonių, tačiau 2004 metų Vasile Marzos iš Brazilijos universiteto tyrimas parodė, jog žuvo apie 45 tūkst. žmonių.
Kito žemės drebėjimo mokslininkai tikisi dar labiau nutolusio į vakarus, tai yra, pietų Stambule. 2010 m. sausį žurnalas „Nature Geosciences“ nustatė, kad įtampa regione auga ir gali iššaukti daug įvairių mažo bei vidutinio galingumo žemės drebėjimų arba regioną gali iškart sukrėsti itin stiprus drebėjimas. Geofizikas Tomas Parsonas žurnalui teigė, jog tikimybė, jog Stambulą sukrės 7 balų ar didesnio galingumo žemės drebėjimas per sekančius 25 metus, yra 30-60 proc.