Įsivaizduokite nepaprastai gražią moterį, įeinančią į automobilių prekių parduotuvę. Ji išsirenka gerai žinomo prekinio ženklo alyvą varikliui, atsidaro butelį ir pradeda skystį pilti ant savęs! Iš pradžių apsilieja plaukus, tada išsitepa veidą, lūpas, visą kūną, o galiausiai šiek tiek atsigeria. Skamba kvailai, tiesa? Labiausiai šokiruoja, kad tai – tik truputį pagražinta realybė. Iš tiesų net apie 6 000 mūsų kasdien naudojamų daiktų, kosmetikos ir maisto produktų esama naftos.
Produktų gausa
Įprasta manyti, kad nafta ir jos produktai susiję tik su technikos sritimi. Prakalbus apie plačiai naudojamus plastikinius maišelius pirkiniams ir naftos eikvojimą, dažnas žmogus pakelia antakį, pakraipo galvą ir mandagiai paklausęs nueina savais keliais. Bet tiesa ta, kad minėtieji plastikiniai maišeliai – tik ledkalnio viršūnė. Pavyzdžiui, turėdami 200 litrų statinę, sklidiną naftos, tik mažiau nei pusę jos galėtume supilti į automobilio baką, be abejo, prieš tai naftą perdirbę. O didesnę dalį skysčio turėtume supilstyti į tokius įprastus produktus, kaip šampūnas, kremas, dantų pasta, nagų lakas, dezodorantai, drabužiai, batai, valymo priemonės, žvakės, akiniai nuo saulės, buitinė technika ir t. t. Toks nesibaigiantis sąrašas išties glumina.
Pigu, tik ar sveika?
Nafta – išsenkantis šaltinis, bet jos poreikis tik auga. Vis daugiau žmonių vartoja produktus, kuriems pagaminti reikia naftos. Nors nafta – brangi medžiaga, bet, paradoksalu, jos produktai gerokai pigesni nei natūralūs. Pavyzdžiui, šampūną prekybos centre galime surasti vos už 2–3 Lt, o norėdami nusipirkti ekologišką ar pagamintą iš natūralių medžiagų turime krapštyti bent kelias dešimtis litų. Tačiau sutaupyti pinigėliai, deja, dažnai atsisuka prieš sveikatą.
Užburtas ratas
Vienas dažniausių kosmetikos produktų ingriedientų – mineralinė alyva, gaminama iš naftos. Ši medžiaga lygina ir minkština odą. Atrodo, to ir siekiame. Bet iš tikrųjų mineralinė alyva odą padengia sluoksniu, neleidžiančiu jai kvėpuoti. Naudojant produktą su mineraline alyva ilgiau, pastebimas keistas rezultatas – kuo dažniau ir gausiau naudojamas „minkštinamąjį“ ar „drėkinamąjį“ poveikį suteikiantis produktas, tuo daugiau su laiku oda jo reikalauja. Tai aiškus požymis, kad oda pažeista: natūrali drėgmės pusiausvyra, gebėjimas ją palaikyti sutrikdytas. Ir naftos turtingas produktas tikrai neišspręs šios problemos – galiausiai oda bus nukankinta taip, kad pirma laiko pradės senti.
Pilni naftos namai
Nors niekas neatliko išsamių tyrimų (o gal vertėtų?), manoma, kad net iki 70 proc. namuose esančių daiktų sudėtyje yra naftos. Truputį pasivaikščiokime po jūsų namus. Gal nutarėte atnaujinti būstą ir ką tik sienas nudažėte gražia raudona spalva, užsisakėte naujus plastikinius langus, pakeitėte elektros jungiklius? Sveikiname įstojus į naftos vartotojų klubą!
Jūsų virtuvėje tikrai švaru. Grindys blizga nuo specialaus parketo ar plytelių valiklio, kibirai ir modernios šluotos, palengvinantys plovimą, išdidžiai paremti kampe, o indaplovių skystis skalauja nešvarius indus. Svetainėje akį džiugina naujas televizorius, nešiojamasis kompiuteris, telefonai, gražios spalvos sofutė ir ant jos susodinti vaiko žaislai. Viskas būtų gerai, jei ne… sveika atvykusi, nafta.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Sąrašas galėtų būti tęsiamas dar ilgai. Be abejo, kai kuriuos produktus sąmoningai arba visai netyčia įsigyjame natūralius, bent su mažesniu nuodingųjų medžiagų kiekiu. Ištrūkti iš naftos produktų spąstų tikrai sunku, nes kartais nė neįsivaizduojame, kad viename ar kitame daikte slepiasi ši medžiaga. Vis dėlto tik mūsų pačių atsakingumas ir pasirinkimas situaciją gali bent truputį pakeisti. Nors štai pasirinkę naudoti tik popierinius maišelius, greitai galite sulaukti medžių mylėtojų protesto… Taigi vienos išeities tikrai nėra. Nebent pirkti mažiau ir neskubėti gyventi.
Įdomybės
Nafta įvairių produktų etiketėse randama po tokiais pavadinimais, kaip mineralinė alyva, parafinas, petrolatumas ir t. t.
Sveikatos specialistai mano ir vis daugiau tyrimų patvirtinama, kad iš naftos gaminami produktai sukelia astmą, odos, kvėpavimo ligas, netgi vėžį. Be to, naftos distiliatas neoficialiai laikomas kancerogenine medžiaga.
Plačiai naudojamose vienkartinėse sauskelnėse taip pat yra naftos. Ji sudaro apie 30 % gaminio: kad sauskelnės neperšlaptų, naudojamas polietilenas, kad sugertų kuo daugiau skysčio – natrio poliakrilatas, o dėl poliesterio sauskelnių paviršius akytas. Beje, 1985 m. natrio poliakrilatą buvo uždrausta naudoti gaminant moterims skirtus tamponus, nes paaiškėjo, kad gali sukelti toksinio šoko sindromą.
Kramtomoji guma gali būti kramtoma valandų valandas ne šiaip sau. Šią savybę jai suteikia specialūs iš naftos išgaunami polimerai. Kalbama (tikėkimės, juokais), kad žymiausia padangų gamintoja įmonė „Good Year“ kramtomosios gumos gamintojai „Wrigley’s“ tiekia nemažai medžiagos, reikalingos pagaminti kramtomajai gumai.
Norėdami lygių, patogių automobiliu važiuoti kelių taip pat turime nepamiršti, kad skatiname naftos naudojimą. Pagrindinė asfaltą sudaranti medžiaga – bitumas – yra gryniausias naftos produktas. Taigi kai kitą kartą lėksite prie jūros ir burbėsite dėl pakilusios benzino kainos, prisiminkite, kad kelias, kuriuo važiuojate, ir kuras, kuris leidžia važiuoti, iš to paties molio drėbti.