Akylų kaimynų dėka galite prarasti automobilį

Nuo liepos 1-osios įsigaliojus naujai tvarkai, kai tris mėnesius eisme oficialiai negalintys dalyvauti automobiliai išregistruojami, vis daugiau senų aplinkai kenksmingų automobilių lieka nepajudinami stovėti kiemuose ir pakelėse. Policijos pareigūnai be žmonių pagalbos šioje situacijoje bejėgiai, tačiau didžiausia bėda, kad gyventojai net nenutuokia, jog kieme kaimyno turtas riogso nelegaliai.

Išregistruotų automobilių kiemuose palikti negalima

Įsigaliojus šiųmečiams pakeitimams, tris mėnesius be draudimo ir techninės apžiūros  „išgyvenę“ automobiliai išregistruojami ir nebegali važiuoti keliais. Visgi retas kas žino, jog tokios mašinos negali ir stovėti daugiabučių kiemuose ar pakelėse. Formaliai už tai galima gauti baudą ir netgi netekti automobilio. Tačiau norint skirti baudą, visų pirma reikia žinoti, kurie automobiliai kieme yra „nelegalai“. Tai nustatyti nėra taip lengva, nes dažniausiai tokios transporto priemonės neatrodo apleistos ir nekelia įtarimų.

Naujai priimtas teisės aktas iš tiesų formaliai sumažina Lietuvos automobilių parką, bet dažniausiai atsitinka taip, kad tokie automobiliai taip ir lieka daugiabučių kiemuose. Ir kol daugiabučio gyventojai neatkreips dėmesio į vienoje vietoje nuolat stovintį automobilį, tol savivaldybės neturi galimybių paprašyti savininko tokią mašiną iš kiemo pašalinti.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Sandra Trinkūnaitė – Rimkienė GRYNAS.lt teigė, kad įsigaliojus naujajam įstatymui į savivaldybę dėl nelegaliai paliktų automobilių dažniau nesikreipiama. Tačiau ji pridėjo, kad taip gali būti dėl to, kad gyventojai nežino, jog kaimyno automobilis yra priverstinai išregistruotas.

Anot jos, žmonės įtarimą sukelia mašinos su nuleistomis padangomis, taip pat tokie automobiliai, kurių žibintai išdaužyti. Į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių taip pat kreipiamasi, jei ant mašinos susikaupia centimetro storio purvo sluoksnis. Tai išduoda, kad automobilis nenaudojamas.

Klaipėdos miesto savivaldybės Administracinių pažeidimų tyrimo poskyrio vedėjas Marius Pankevičius savo ruožtu teigė, kad teoriškai įsigaliojus naujajam įstatymui daugiabučių kiemuose nenaudojamų mašinų turėtų padaugėti.

„Automobilius, neatitinkančius tam tikrų sąlygų, „Regitra“ išregistruoja. Jei toks automobilis dalyvauja eisme, policijos pareigūnai vairuotojus baudžia ir tokiu atveju privalo būti nuimti valstybiniai numeriai. O mes, Viešosios tvarkos skyriai, rūpinamės tokių automobilių stovėjimu. Iš gyventojų gauname skundų, darome akcijas, kurių metu prašome gyventojų pranešti apie kiemuose esančius automobilius“, - teigė pašnekovas, pridėjęs, kad pažeidimai nustatomi padedant gyventojams.

Nenaudojamus automobilius gali konfiskuoti

Jei išregistruoti nenaudojami automobiliai paliekami bendro naudojimo teritorijoje, už tai galima skirti baudą. Tačiau tokia funkcija suteikta tik policijos pareigūnams.

„Savivaldybės, nustačiusios tokį atvejį, savininkui išsiunčia pareikalavimą patraukti automobilį. Aišku, nustatome protingą terminą. Ir tuo pačiu policijai išsiunčiame medžiagą, kad ji patikrintų, ar reikalavimas įvykdytas. Jei mašina nepatraukiama, policija savininkui gali skirti baudą nuo 250 iki 500 litų. O antrą kartą bauda siekia nuo 500 iki 1000 litų su automobilio konfiskavimu arba be jo“, - kalbėjo M. Pankevičius, pridėjęs, kad dažniausiai tokie automobiliai būna tokie seni, kad tinka tik metalo laužo supirktuvėms.

Jei nenaudojamas automobilis trukdytų eismui, jis būtų patraukiamas nedelsiant. Tačiau tokia „paslauga“ savininkui kainuotų žymiai brangiau. Jam tektų susimokėti ne tik baudą už netinkamoje vietoje paliktą automobilį, bet ir padengti pervežimo bei saugojimo išlaidas.

A. Skinulis

Mūsų manymu, yra per daug laisvės dėl automobilių išregistravimo. Didelė tikimybė, kad išregistruotą automobilį, kadangi nereikia sunaikinimo pažymėjimo, gali pasiimti neteisėti atliekų tvarkytojai. Jie reikalingas detales ir metalą pasiima, o visa kita išmetama į aplinką.

Savivaldybės atstovas tikino, kad jei ne gyventojai, iš kiemų pašalinti senus automobilius būtų beveik neįmanoma. Todėl žmonių prašoma savivaldybę informuoti apie įtarimą keliančias mašinas. Visgi savivaldybių Viešosios tvarkos skyriai informacijos apie išregistruotus automobilius iš „Regitros“ negauna.

„Tokių duomenų mes nematome. Atskirai reikia kreiptis į „Regitrą“. Turime sutartį dėl duomenų teikimo ir kai gauname informacijos, kreipiamės su tarnybinės pagalbos prašymais. Gal kažkada situacija pasikeis“, - aiškino M. Pankevičius.

Visgi jis sutiko su skeptikų teiginiu, kad įsigaliojus naujajam įstatymui nenaudojamų mašinų kiemuose turėtų būti daugiau. Tačiau čia pat jis pridėjo, kad galbūt situacija nebus prasta, jei gyventojai bus dar aktyvesni.

„Išregistruotos mašinos yra neeksploatuojamos ir jų kiemuose būti negali. Jei ji išregistruota, reiškia, mašina neeksploatuojama. Jei mašina atrodo gerai ir kaimynai nepraneša... Jau geriau, jei tik yra įtarimų, kreiptis“, - pripažino Klaipėdos savivaldybės atstovas.

Grėsmę kelia nelegalai

Vis dėlto, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoitas įžvelgia dar vieną grėsmę. Jo teigimu, seni automobiliai rūdija ne tik daugiabučių kiemuose. Pašnekovo manymu, didelė žala aplinkai padaroma, jei tokios mašinos patenka į nelegalių ardytojų rankas.

Anot jo, vairuotojai, norėdami daugiau uždirbti, kreipiasi ne į legalius atliekų tvarkytojus, bet į nuo aplinkosaugininkų besislapstančius nelegalius verslininkus, kurie savo veiklą vykdo atokiuose garažuose. Taip yra todėl, kad legalūs nenaudojamų transporto priemonių tvarkytojai negali sumokėti už paimamus automobilius, o jokių mokesčių nemokantys „saviveiklininkai“ už seną automobilį, pasak asociacijos vadovo, pasirengę sumokėti nuo 300 iki 400 litų.

„Iš tiesų tai yra didžiulė problema. Europos Sąjungos direktyva aiškiai pasako, kad transporto priemonė turi būti išregistruota tik pateikus jos sunaikinimo pažymėjimą. Ta tvarka iki šiol galiojo. Visos transporto priemonės, kurių eksploatacija pasibaigė, buvo pristatomos legaliems ardytojams, kurie išrašydavo sunaikinimo pažymėjimus“, - dėstė pašnekovas.

Vėl neįtiksime Europos Sąjungai

Jo teigimu, yra didžiulė tikimybė, kad dabar vairuotojai senas mašinas mėgins priduoti nelegaliems ardytojams. O pastarieji, pasak V. Jankoito, nereikalingas atliekas išverčia tiesiog pamiškėje arba sąvartyne. „Tokie tvarkytojai pasiima ir parduoda vertę turinčias detales, tokias kaip akumuliatoriai ir pan. Metalas priduodamas metalo laužo supirkėjams. O visa kita šalinama gamtoje arba sąvartynuose. Taip daroma žala ekonomikai ir teršiama aplinka“, - kalbėjo asociacijos vadovas.

Todėl legaliai veikiantys automobilių atliekų tvarkytojai siekia, kad išregistruojant transporto priemonę „Regitrai“ vairuotojai turėtų pateikti ne tik šių mašinų valstybinius numerius, bet ir automobilio sunaikinimo pažymėjimą. Anot jo, gauti tokį dokumentą sunku nebūtų, nes visuose Lietuvos regionuose yra tokių įmonių.

M. Pankevičius

Savivaldybės, nustačiusios tokį atvejį, savininkui išsiunčia pareikalavimą patraukti automobilį. Aišku, nustatome protingą terminą. Ir tuo pačiu policijai išsiunčiame medžiagą, kad ji patikrintų, ar reikalavimas įvykdytas. Jei mašina nepatraukiama, policija savininkui gali skirti baudą nuo 250 iki 500 litų. O antrą kartą bauda siekia nuo 500 iki 1000 litų su automobilio konfiskavimo arba be jo.

„Yra tokia situacija, kad nevykdomi direktyvos reikalavimai. Europos Sąjungos narės turi sukurti tokią sistemą, kad automobiliai būtų išregistruojami pateikiant sunaikinimo pažymėjimą. Tada nebūtų teršiama aplinka. Aplinkos ministerijos Atliekų departamentas tuo turėtų rūpintis“, - kalbėjo asociacijos vadovas.

Departamento direktorė: tai – ne ministerijos reikalas

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė teigė pirmą kartą išgirdusi apie tokią problemą ir sakė, kad ministerija jokių teisės aktų pakeitimų neinicijuos. Anot jos, tai yra ne Aplinkos ministerijos sritis. „Tos pažymos reikėjo „Regitrai“. Tai kodėl apie ją klausiate mūsų? Ar mums kur nors tokį reikalavimą įsirašyti? Ar mes esame kalti dėl to, kad nebeprašo pažymos ir turime jos reikalauti, kad ji prašytų jos toliau?“ – aiškino pašnekovė.

Vis tik būtent aplinkosaugininkai rūpinasi, kad nelegalių automobilių ardytojų neliktų. Jeigu pareigūnai nustato tokią veiklą, už tai griežtai baudžiama.

Vilniaus miesto agentūros vyr. specialistas Jonas Bacevičius pripažino, kad Vilniuje nelegaliai ardančių mašinas tikrai yra. Tokių pažeidimų nustatoma kiekvienais metais. Net jei dabar išregistruojant transporto priemonę tiesioginio reikalavimo gauti automobilio sunaikinimo pažymą nėra, aplinkosaugininkas priminė, kad kreiptis į nelegalius ardytojus nereikėtų, nes jų veikla yra draudžiama.

„Seną automobilį reikėtų palikti legaliose įmonėse, kurios liaudiškai vadinamos „šrotais“. Tokių įmonių Vilniuje yra maždaug 20. Tokios įmonės išduoda pažymėjimą, kad mašina priduota sunaikinimui. Taip pat reikia turėti „Regitros“ patvirtinimą, kad automobilis tikrai išregistruotas. Tai padarius galėsite būti ramūs, kad viskas padaryta gerai“, - aiškino J. Bacevičius.

Anot jo, nelegali automobilių ardymo veikla vadinama darbu be leidimo ir už tai Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato baudą fiziniams asmenims nuo 1000 iki 2000, juridiniams – nuo 3000 iki 6000, pareigūnams nuo 2000 iki 4000 litų. Be to, skiriama ne tik bauda, bet ir privalomieji nurodymai sustabdyti tokią veiklą ir visus automobilius ar jų dalis atiduoti atliekų tvarkytojui. Tai vadinama pavojingomis atliekomis.

Kreipsis į Aplinkos komitetą

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Alfredas Skinulis taip pat laikėsi pozicijos, kad dabartinė tvarka yra ydinga, nes sudaromos prielaidos aplinkos taršai.

„Mes matome aplinkos taršos grėsmę, apie kurią nebuvo pagalvota. Pati naujovė yra gera, bet lieka vienas minusas“, - aiškino pašnekovas.

Kad būtų priimti pakeitimai, pasak A. Skinulio, jo vadovaujama asociacija kreipsis į Seimo Aplinkos apsaugos ir kitus komitetus. Anot jo, kai nereikalaujama specialios pažymos, vairuotojas neturi motyvacijos atliekas tvarkyti teisingai.