„Albanija buvo tapusi mirties spąstais migruojantiems paukščiams“, – sakė Gabrielis Schwadereris, gamtosauginės organizacijos „EuroNatur“ vykdantysis direktorius.
Pertraukos reikia sukurti aplinkosaugos įstatymams
Pasak vyro, kentėjo ne vien paukščiai. Tiriant kritiškai nykstančias Balkanų lūšis, „EuroNatur“ įrengė kameras kalnuotose vietovėse, kurios fiksavo visus praeinančius gyvūnus. Įprasti žinduoliai, tokie kaip stirnos ir kalnų ožkos, kurių turėjo būti užfiksuoti ypatingai dideli kiekiai, deja, buvo reti prašalaičiai.
Naujasis įstatymas priimtas sausio 30 dieną sustabdė visas medžioklės licencijas ir jų panaudojimą medžioklės plotuose dvejiems metams. Vyriausybė panaudos šią pertrauką ištirti gamtosaugos reguliavimo ir kontrolės reformas.
Aplinkos apsaugos grupės Albanijoje tarybos narys Space'as Shumka pakomentavo rašytojo Jhonathano Franzeno straipsnį, kuris buvo publikuotas 2013 m. liepos mėn. žurnale „National geographic“ (Paskutinė giesmė migruojantiems paukščiams). Straipsnis turėjo didelę įtaką diskusijose tarp politikų ir visuomenės dėl medžioklės apribojimo.
„Ši istorija puikiai pasitarnavo kaip labai svarbi informacija“, – pasakė S. Shumka. Žmonės straipsnį platino įvairiose ministerijose ir jis buvo sutiktas labai palankiai. Jis puikiai tiko pereinamajam vyriausybės keitimosi periodui.
Vienintelės policijos kas nors dar bijo
Prieš tai medžioklės reguliavimo atsakomybė vien tik mažėjo, nes Aplinkos ministerija neturėjo galios.
„Tai tikrai įspūdingas ir iš pagrindų viską keičiantis sprendimas, kurį priėmė Albanija“ – sako G. Schwadereris. Galiu tik įsivaizduoti, kad kai kurių viešbučių savininkai yra be galo nepatenkinti, nes greičiausiai sumažės lankytojų, ypač medžiotojų iš Italijos. Bet, kita vertus, jie gauna kitas puikias galimybes - nelegaliai medžioklei pasibaigus padaugės paukščių ir kitų gyvūnų, todėl sulauks daugybės paukščių stebėtojų ir kitų turistų, plėsis eko-turizmas“.
Lietuvos medžiotojas: Albanijoje tebeegzistuoja viduramžiai
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas sakė, jog tai, kad Albanijai prisireikė skelbti moratoriumą medžioklei, jo nestebina.
„Bendraudamas su kaimyninių kraštų kolegomis europiniuose mūsų medžiotojų asociacijų susitikimuose neblogai žinojau, kad ten, atrodo, tebeegzistuoja viduramžiai. Jeigu vyriausybė nesugeba susidoroti su brakonieriavimu ir skelbia moratoriumą medžioklei, tai daug pasako apie pačią valstybę“, - GRYNAS.lt kalbėjo E. Tijušas. Pašnekovas pridūrė, jog Lietuvos ir Albanijos situacijos labai smarkiai skiriasi ir kažkokią analogiją vesti tarp šalių būtų nelogiška.
Paklausus apie galimybę pasibaigus marui skelbti laikiną moratoriumą šernų medžioklei Lietuvoje, specialistas sakė, jog mažai tikėtina, kad tokia situacija galėtų susiklostyti.
„Kad šernų populiacija atsistatytų (praėjus marui – red. past.) nereikalingas joks moratoriumas medžioklei. Tai rodo ir klasikinio kiaulių maro, kuris buvo praėjusio amžiaus 9-o dešimtmečio pabaigoje – 10-o dešimtmečio pradžioje, pavyzdys. Lietuvoje šernų populiacija gyvenimo sąlygas ir reprodukcinį potencialą turi tokius, kad kažkokių tai specialių priemonių imtis ir nutraukti visiškai jų medžioklę nereikia. Jeigu vis tik prisireiktų, tai daro patys medžiotojai,- kalbėjo E. Tijušas.- Puikiai žinoma statistika, jog per pastarąjį dešimtmetį intensyviai medžiojant šernus, jų populiacija tik augo. Tai bent jau šitai rūšiai kažkokių specialių moratoriumų, ypač skelbiamų valstybės vardu, labai abejoju, kad galėtų būti.“