„Kiekvienais metais alergijos prasideda maždaug dviem savaitėmis anksčiau arba vėliau. Jei žiema šaltesnė - vėliau, kaip šiemet. Pirmiausia pražysta ir žiedadulkes paskleidžia lazdynai, alksniai. Dabar yra duomenų, kad nedideliais kiekiais jų atpučiama iš Lenkijos - nebūtinai medžiai turi žydėti pas mus, kad jautrūs žmonės pasijustų nemaloniai“, - sakė gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė.
Šiaulių universiteto aerobiologai penkių balų skalėje alksnio ir lazdyno alergeniškumą vertina trimis, o beržo - penkiais balais. Dar stipresnė alergija pavasarį gali kilti dėl kryžminio beržų ir lazdynų žiedadulkių poveikio.
„Nebūtinai nosis turi tekėti, bet ji užburksta, blokuojamas kvėpavimas, tampa sunku - naktį neišsimiegama, krinta darbingumas, vaikai mokyklose pradeda prasčiau koncentruoti dėmesį. Jei tokios alergijos tęsiasi metų metus, vaikams labai dažnai gali baigtis sinusitais, prasideda infekcinės komplikacijos, galima prarasti uoslę, skonio pojūčius, taip pat gali prasidėti astminiai susirgimai“, - perspėjo alergologė.
„Bet net jei anksčiau ir nesirgta, alergija gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Vaikystė, jaunystė galėjo būti normali, bet atėjus 30-40 metų, imuninė sistema nusilpsta dėl kokio nors susirgimo ar viruso. Žmonės apskritai darosi jautresni - ne vien vaikai - aplinkoje vis daugiau dirgiklių, kurie susilpnina organizmą“, - kalbėjo gydytoja.
„Labai retai žmonės būna alergiški tik kuriam nors vienam augalui. Alksniai, lazdynai, beržai - trys pagrindiniai medžiai, jau mažiau reaguojama į klevą, ažuolą, dar rečiau - į pušis, nes jų žiedadulkės stambios ir sunkiau prasiskverbia į nosį. Jautrūs žmonės reaguoja ir į smarkiai kvepiančius augalus - akacijas, alyvas, ievas. Nuo birželio prasideda alergijos žoliniams augalams, rudeniop - pelynas, tad taip ir tęsiasi iki rugsėjo“, - vardijo N. Vaičiulionienė.
Šiaulių universiteto aerobiologai prie pavojingiausių, be beržo, taip pat priskiria miglinius žolinius augalus, kurių Lietuvoje auga per šimtą rūšių, o žydi jie nuo gegužės iki rugsėjo.
Anot N. Vaičiulionienės, lengvą alergiją jaučiantys žmonės dažniausiai gydosi patys, tačiau kitiems patartina apsilankyti pas gydytoją.
„Jeigu forma lengva - gydosi patys, nusiperka lašiukų, kažkas galbūt pataria išgerti priešalerginę tabletę ir to užtenka, kai viskas užsitęsia - nueina pas gydytoją ir kitą kartą jau gal prisimena, ką reikia daryti. Bet kai alergijos sunkios - pas gydytoją lankomasi kasmet, kiekvienais metais koreguojamas gydymas“, - kalbėjo alergologė.
Jos teigimu, žmonės, jaučiantys alergijų simptomus, turėtų „bent vieną kartą išsitirti, kam jie jautrūs, - gal žiedadulkėms, o gal pelėsiui, gal katėms ar šunims - visada gerai žinoti“.
Žiedadulkių sklaidos ore prognozes nuolat galite pasitikrinti ČIA.
Kodėl dažnėja alergijos?
Kodėl gi 20 proc. žmonių būna alergiški žiedadulkėms tarsi jos būtų toksiškos medžiagos, klausiama interneto svetainėje lifeslittlemysteries.com.
Imunologijos profesorė Susan Waserman iš Kanados klausia ne kodėl žmonės alergiški žiedadulkėms, o kodėl apskritai atsiranda alergijos. Įprastai žmonės tampa alergiški dalykams, su kuriais susidūrė vaikystėje.
Vienas iš tokių dalykų – žiedadulkės. Pavasarį kubiniame metre oro yra būna tūkstančiai žiedadulkių dalelių, tad nuolat jų įkvepiame.
Vaikystėje nuolat valgome įvairiausią maistą, daugelis vaikų augina naminius gyvūnus, tiesa, daugeliui išsivysto alergijos maisto produktams ir gyvūnams.
„Jeigu yra genetinis polinkis į kažką jautriai reaguoti, t. y. yra tikimybė, kad išsivystys alergija nekenksmingoms medžiagoms, gali atsirasti jautrumas dideliam kiekiui žiedadulkių“, –aiškino S. Waserman.
Kodėl atsiranda alergija žiedadulkėms, jeigu jos nekenksmingos? Alergijos išsivysto, kai imuninė sistema klaidingai ima laikyti nekenksmingą baltymą grėsme. Jei organizmas susidarė klaidingą įspūdį apie katės plaukus ar žiedadulkes, išsivystys alergija, kuri greičiausiai neišnyks visą likusį gyvenimą.
Kas kartą susidūrusi su alergenu, imuninė sistema pasitelks apsaugines reakcijas. Iš pradžių imuniteto ląstelės pagamina antikūnių, kiekvienas antikūnis prilimpa prie alergeno molekulės ir gabena ją į baltuosius kraujo kūnelius, kurie išskiria cheminę medžiagą – histaminą. Na o tada kyla visiems gerai žinomos alerginės reakcijos – čiaudulys, kosulys, niežėjimas, patinimai ir išbėrimai.
Tik kodėl imuninė sistema klaidingai reaguoja?
Yra įrodymų, kad alergijos atsiranda, kai žmogus ilgą laiką susiduria su alergenu sirgdamas, pavyzdžiui, peršalęs.
„Kai organizmas iš visų jėgų kovoja su virusu, didelė tikimybė, kad tuo pat metu jaučiamam dalykui išsivystys stipri alerginė reakcija. Na bet tai iki galo nepatvirtinta“, – sakė S. Waserman.
Daugiausiai tyrinėjamos vaikų alerginės reakcijos į naminius gyvūnus, tačiau tai gali būti susiję ir su žiedadulkėmis bei alergija maisto produktams.
Jei vaikas stipriai nukentėjo nuo bakterijų ir virusų, didelė tikimybė, kad išsivystys alergijos. Šiuolaikinės higienos – antibakterinio muilo, švaraus vandens, pasterizuoto pieno vaikai susiduria su per mažu kiekiu mikrobų, todėl imuninė sistema turi mažiau galimybių mokytis atskirti pavojingus patogenus nuo nepavojingų dalykų, pavyzdžiui, žiedadulkių. Anot S. Waserman, ši teorija priimtina.
„Žmonės, kurių imuninė sistema nekovoja su infekcija, tampa alergiški“, – sakė ji.
Lieka neatsakytas klausimas, kodėl infekcinės ligos kartais nuslopina, o kartais sukelia alergines reakcijas ir koks turi būti švaros ir nešvaros balansas vaikystėje.
Visgi kiekvieną pavasarį trečdalis pasaulio žmonių kenčia nuo alergijos žiedadulkėms.