Gruodžio 11-ąją pasauliui minint Kalnų dieną, Lietuvos alpinizmo asociacijos (LAA) prezidentas Saulius Damulevičius sako, kad Lietuvoje ši diena ypatingo paminėjimo neturi, tačiau pats kopimas į kalnus, nepaisant nepalankių Lietuvos gamtinių sąlygų, lietuviams yra artimas pagal charakterio būdą. Esame kruopštūs ir darbštūs, todėl mus ir traukia kalnai.
Tarptautinė Kalnų diena pasaulyje Jungtinių Tautų iniciatyva pirmą kartą paminėta 2003 metais. Lietuvoje ji kasmet pažymima nebent simboliškai.
Specialių renginių, skirtų Kalno dienai paminėti, LAA jos prezidento teigimu, neorganizuoja, tačiau įvairūs renginiai alpinizmui skatinti vykdomi ištisus metus. „Galbūt todėl Kalnų diena ir neturi didelio svorio“, - svarstė pašnekovas.
Auganti karta – būsimi kalnų užkariautojai
„Yra žmonių, kurie nuolat galvoja apie kalnus, nuolat jiems treniruojasi ir planuoja savo atostogas ne šiltame paplūdimyje, bet nori kiekvienais metais peržiemoti ant vis kitos viršūnės. Vis labiau populiarėja laipiojimas uolomis, nes visai neseniai Lietuvoje prisisteigė nemažai laipiojimo salių, kuriose galima treniruotis. Ilgą laiką nebuvo sąlygų normaliai alpinizmui pasiruošti Lietuvoje. Buvo daugiau daromi fiziniai, technikos pratimai, darbas su virvėmis, o dabar jau galima treniruotis laipiojant uolomis, kai kur net ant ledo uolų“, - pasakojo LAA atstovas.
Jis džiaugėsi, kad Lietuvoje vis daugiau atsiranda ir instruktorių, kurie gali alpinizmui treniruoti vaikus nuo 3-4 metų.
„Lietuvoje dabar labai populiarėja ekstremalūs užsiėmimai. Manau, kad karta, kuri dabar auga, turi didelį potencialą siekti didesnių tikslų kalnuose, kadangi jie nuo pat pradžių lavina tiek savo kūną, ir tiek psichologiją“, - mintimis dalijosi S. Damulevičius.
Trauka kalnams - genuose
Alpinistų atstovas mąstė, kad lietuvių trauką kalnams gali lemti ir mūsų tautos būdas. Esame darbštūs, kantrūs, drąsūs. „Tarsi genuose turime norą lipti kuo aukščiau, nors ir turime sėslios tautos apibrėžimą. Pavyzdžiui, Vladas Vitkauskas įkopė į visas 7 aukščiausias pasaulio viršūnes, tuo metu kai ne visos didžiosios šalys galėjo pasigirti tokiu pasiekimu. O juk visi žinome, kad Lietuvoje nėra nė vieno normalaus kalno, tik kalvas galime paminėti. Kad ir kaip būtų keista, matyt yra ta trauka save išbandyti“.
Nors Lietuvoje nėra tinkamų gamtinių sąlygų kopimui į kalnus, mūsų šalyje yra neblogos sąlygos treniravimuisi. „Galima išnaudoti uolų laipiojimo sales. Vykdome kalnų kelionių technikos varžybas, kurios vyksta ir uždarose erdvėse, salėse su aukštomis lubomis. Ten žmonės lipa su virvėmis taip, kaip kalnuose liptų.
Arčiausi kalnai, į kuriuos važiuoja kopti kalnų mėgėjai yra Lenkijoje – už 800 km. Tarp alpinistų mėgėjų populiariausi kalnai yra Tatrai, Alpės, tai kas lengviausiai prieinama.
„Geografija tų, kurie užsiiminėja alpinizmo sportu profesionaliau, yra labai plati - nuo Pietų Amerikos iki Himalajų“, - sakė S. Damulevičius.
Nors lietuviai alpinistai ir keliauja po visą pasaulį, jie vis dar reti svečiai Pietų ir Šiaurės Amerikos kalnuose, nes juos sunkiau pasiekti. Labiau alpinistai bazuojasi, kur lengviau nuskristi – Centrinėje Azijoje ir Europoje.