Briedžio skulptūra iškilo Vilkyčių gyvenvietės apylinkėse, ant kalvelės netoli pavojingo dvigubo kelio vingio. Ten, pasak skulptūros kūrėjų, senovėje būta piliakalnio, o dabar čia - dirbami laukai.
„Susibūrusi neoficiali pamario krašto mylėtojų grupelė nusprendė šią pakelės vietą papuošti kūriniu, kurį patys ir dirbdiname. Darbai - jau į pabaigą. Tai yra mūsų, gamtos mylėtojų, dovana Žemei, Dangui ir Žmonėms“, - trumpai sekmadienį idėją telefonu žurnalistei išdėstė iniciatyvos autorius, pripažintas Vakarų Lietuvos kalvystės meistras, gyvenantis Vilkyčiuose (Šilutės r.), Darius Vilius.
Šio kalvio su talkininkais sukurtų dekoratyvinių kompozicijų, skulptūrų ir jų ansamblių, nukaltų iš metalo, tašyto akmens ir skaptuoto medžio, Vakarų Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį iškilo daug. Iš šiaudų dabar sukurta – pirmoji.
Prieš keletą metų Švėkšnoje iškilusiame jo kūrinyje ant pakelės kalvos iš skausmo metalinių gijų surakintas rankas simboliškai grąžo karų ir tremčių išsekinta tauta. Vilkyčiuose - metale sustingo Dariaus nukalti vilkiukai. Saugų gyvenvietėje, bažnyčios šventoriuje, sovietmečiu išnykusių kaimų atminimui skirti meniniai simboliai – nevarstomi metalo varteliai tarp lemties akmenų.
D. Vilius įsitikinęs, kad ryšys su gamta ir savo šaknų pajautimas, pagarba saitams su protėvių dvasia buvo ir bus reikšminga ir svarbu visoms kartoms. Kiekviena jų palieka savo ženklus žemėje - kas kaip išmano į kūrinius įdeda savo suvokimą ir jausmus.
Beje, prie to paties kelio, vedančio į Klaipėdą, atkarpoje, kuri tęsiasi per gretimą Agluonėnų gyvenvietę, akis bado nepagarba gamtai. Žvilgsnis užkliūva ne už dekoratyvinio akcento, o senų automobilinių padangų parkavimo vietoje, prie pat tvenkinio.
Padangų krūva yra įspūdingo dydžio ir aukščio, nors pakrantės zona yra skirta rekreacijai ir turizmui, atvykusiųjų mašinoms pastatyti. Dabar ši vieta tapo atliekų sąvartynu.