Tuščias vyno butelis – ką su juo veikti? Daugelis atsakytų: žinoma, išmesti. Vedami šio klausimo užklydome į ekologijai neabejingų stiklo menininko Viktoro Dailidėno ir jo žmonos drabužių dizainerės Lauros studiją „Daili“. Jau metus V. Dailidėnas tuščius vyno butelius „prikelia“ antrajam gyvenimui.
Paklaustas, iš kur tas šiltas jausmas gamtai, menininkas šypsodamasis atsakė: „Iš vaikystės. Buvau gamtininkas, entomologas. Dalyvaudavau ekspedicijose su jaunaisiais gamtininkais. Ir tai iš tikrųjų paliko didelį pėdsaką.“ Tiesa, studijuodamas jis ekologija per daug nesidomėjo, tačiau teigė visad džiaugęsis, kad stiklas yra rūšiuojamas, bent jau fabrikuose.
Daug metų su stiklu dirbantis V. Dailidėnas anksčiau butelius naudojo įvairiems eksperimentams: pagamindavo vieną kitą šviestuvą, panaudojo juos kurdamas fontaną. Tačiau laikui bėgant menininkui pradėjo kirbėti mintis, jog reikėtų skatinti šią ilgaamžę medžiagą rūšiuoti, perdirbti. Ir taip gimė idėja vyno butelius ne išmesti, o gaminti iš jų taures, dėkliukus kiaušiniui, stiklines, vazeles. Yra net žiedą žmonai išpjaustęs.
Pažiūrėjus – lyg ir nieko sudėtinga, tačiau autorius teigė, kad vien apdirbti taurę užima gana daug laiko. „Butelį nupjauni, paskui šlifuoji, poliruoji. Reikia paruošti stiklą taurės apačiai. Apdirbtą butelio dalį klijuoji prie stiklinio padelio specialiais klijais. Vienai taurei pagaminti reikia maždaug 40 minučių“, – apie kūrybos procesą pasakojo nei naujove, nei atradimu šio būdo panaudoti tuščius butelius nevadinantis V. Dailidėnas.
Apsižvalgius studijoje žvilgsnis užkliuvo už gerokai didesnio indo. „Tai vaza tulpėms, pagaminta tokiu pačiu principu kaip taurė, tik iš trilitrinio stiklainio. Žinoma, ją galima panaudoti ir kam nors kitam“, – pripylęs į vazą vandens, kad įtikintų, jog šis tikrai neišbėgs, šmaikštavo menininkas. O pasiteiravus, ar negamina taurelių stipriesiems gėrimams, jis šyptelėjęs atsakė: „Esu padaręs mažesnių, skirtų, pavyzdžiui, brendžiui, bet šiaip negaminu, nes ir pats negeriu.“
Žalio, mėlyno, rudo, skaidraus stiklo butelius savo gaminiams naudojantis V. Dailidėnas pasakojo, jog ši idėja tapo paklausi, ypač prieš Kalėdas, kai visi ieško dovanų, ir kuo originalesnių, tačiau į masinį vartojimą neišplito. „Su ta minimalia įranga, kurią turiu, galiu pagaminti šiek tiek taurių, bet tūkstančio, sakykime, per mėnesį tikrai nepadaryčiau. Tam reikėtų ir įrangos, ir darbuotojų. Šiaip ar taip, apie masinę gamybą negalvoju. Man ši idėja yra kaip priminimas žmonėms, požiūrio į švaresnę aplinką skatinimas“, – teigė projektą tęsti ketinantis menininkas.
V. Dailidėno gaminius galite rasti adresu ČIA.
Jei turite klausimų, kaip antram gyvenimui prikelti nebenaudojamą daiktą arba idėjų, kaip tai padaryti, aprašymus ir nuotraukas siųskite paštu grynas@grynas.lt.