Neįprastų papuošalų kūrėja Urtė Karalaitė mėgsta du dalykus – senovines, net antikvarines medžiagas ir iliuziją. Todėl kai mergina muzikos festivalyje „Tamsta“ išdėliojo savo kurtus vėrinius bei auskarus, ne vienas lankytojas automatiškai tiesė rankas jų pačiupinėti – „kas čia?“
Intriga – nepačiupinėjęs nesužinosi
Mergina sako, jog jai įdomu kurti iliuziją ir savotišką intrigą. „Žiūrint iš tolo visiškai neaišku, iš ko jie padaryti. Iš karto norisi paliesti, pajusti, kas tai yra – gal koralai, ar dar kas nors? Ta paslaptis man labai įdomi. Aš perdirbu audinius ir smagu matyti, kaip paprasta paklodė virsta į kažką nenuspėjamo.“
Taip, supratote teisingai – mergina savo darbams renkasi senas paklodes. Įdomesnių audinių ar nėrinių ieško netgi antikvaruose, ar vadinamosiose „second hand“ parduotuvėse.
Taisyklė Nr. 1 – jokių naujų medžiagų
„Na, paklodė – gal labai apibendrintas pavadinimas. Ieškau įvairių audinių, atidžiai žiūriu į jų faktūrą, storį ir taip atsirenku. Tai gali būti paklodės, užuolaidos, rankšluosčiai ar tiesiog skiautės. Tačiau niekad neperku naujų. Nes būtent tai, kad audinys yra stipriai nuskalbtas, lemia papuošalų minkštumą, tą pūkuotumą“, - tvirtino dirbinių iš senų audinių kūrėja.
Urtei svarbu ne tik sukurti originalų papuošalą, tačiau ir pats perdirbimo procesas, „draugavimas“ su gamta. Merginai patinka „prikelti daiktus naujam gyvenimui“, todėl, kiek prisimena, jos darbai niekuomet nebuvo kuriami iš naujų medžiagų.
„Mano ankstesnėje kolekcijoje dominavo seni nėriniai, senos sagos ir netgi labai seni antikvariniai audiniai. Kartais panaudoju ir senus laikrodžius. Man patinka istorija! Turėjau vieną audinį, ant kurio buvo išsiuvinėta „1924”. Labai smagu buvo jį paversti papuošalu, ant kurio išliko ši data. Tai jau kūrinys su istorija“, - prisiminė neeilinį darbą U. Karalaitė.
Lankytojai papuošalus įvertino palankiai
Iš tiesų pūkuotukų idėja – originali, bet paprasta. Papuošalai gaminami iš įvairiai rauktų drobės juostų. Urtė kuria ne kaip dizainerė – be jokių žirklių, o tiesiog rankomis plėšydama audinius. Atspurę kraštai kaip tik ir sukuria minkštumo įspūdį.
„Per „Tamstoje“ praleistą savaitgalį sulaukiau įvairių komentarų, tačiau tikrai niekas nesakė, kad tai kažkas nešvaraus ar netvarkingo, kokie čia dar apspurę kraštai. Daug kam tiesiog buvo neįprasta papuošalų forma, moterys dvejojo, prie ko šiuos papuošalus derins. Daug lankytojų darbus lygino su koralais ar teatriniais, karališkais aksesuarais“, - prisimena savaitgalį U. Karalaitė.
Taisyklė Nr. 2 - balta
Dar viena jaunos kūrėjos taisyklė – balta spalva. Tačiau su žmogumi, užsiminusiu, jog kuria „vienos spalvos“ papuošalus, ji gerokai pasiginčytų. „Balta nėra tiesiog „balta“! Jei taip peržiūrėjus papuošalų kolekciją, aš galėčiau išskirti bent 8 šios spalvos atspalvius. Ir tai man patinka – tokie skirtingi baltos „veidai“. Manęs niekuomet netraukė kitos spalvos! Dabar tie darbai tokie paprasti ir tyri. Esu bandžiusi daryti kitos spalvos papuošalą ir likau nepatenkinta. Mielai tokį pagaminčiau, jei tai būtų kažkoks specialus užsakymas“, - kalbėjo Urtė Karalaitė.
Taigi kartais tereikia vieno naujo žvilgsnio į seną daiktą ar laiku dingtelėjusios idėjos. Turbūt pasirausę močiučių spintose ne vienas atrastume senų paklodžių ar užuolaidų. Ir jūs galite pasekti Urtės pavyzdžiu.