„Kai buvo skelbtas konkursas, buvo teikiamos idėjos. Dabar viena atrinkta idėja virsta techniniu projektu. Daug apie tai galvota, dirbta, įvairius siūlymus teikė net trys institucijos. Išliko pagrindiniai dalykai: takas, bokštas, pakabinamas tiltas per upę“, - kalbėjo Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka.
Projekto vertė - keli milijonai. Kol kas, dar nepraėjus statybos darbų viešųjų pirkimų konkursui tikslios projekto vertės skelbti negalima.
Anykščių šilelis - tik toks, kaip prie Baranausko
K. Šerepka pripažįsta, jog lajų tako idėja link įgyvendinimo vingiavo sudėtingai.
„Anykščių rajono taryboje kalbėjau gal 2010-ųjų pabaigoje. Tuomet buvo gautas pirminis tarybos pritarimas. Pradėjome organizuoti šio projekto įgyvendinimą. Reikėjo parengti porą teritorijų planavimo dokumentų, gauti visuomenės pritarimą ir netgi pakeisti vieną Vyriausybės nutarimą. Vyko net trys idėjų konkursai. Nes tos idėjos, kurios buvo skelbiamos, tai vienai pusei nepatiko, tai kitai. Buvo sunku visa tai suderinti“, - prisiminė Anykščių regioninio parko direktorius.
Kodėl lyg ir originali, novatoriška idėja buvo kiaurai sušaudyta kritikos strėlėmis?
„Yra manančių, kad Anykščių šilelis yra šventas dalykas. Apie jį rašė mūsų literatūros klasikas Antanas Baranauskas ir kažkas naujo ten atsirasti jokiu būdu negali. Jis turi būti tik toks, koks dabar stovi: niekeno nelankomas, sausuolių prilūžęs, prigriuvęs... Yra grupė, kurie laikosi tokio įsitikinimo ir tas lajų tako atsiradimas jiems atrodo kaip kažkas šventvagiško, kas devalvuos tą pačio Anykščių šilelio idėją“, - kalbėjo K. Šerepka.
Vyras prisimena, jog vieną gražią praėjusios vasaros dieną regioninio parko darbuotojai suskaičiavo 52 autobusus, atvykusius prie Puntuko akmens. Tačiau Anykščių šilelis... jis taip ir lieka fonu garsiam akmeniui.
„Lankomumas yra didelis, bet vienas iš šio projekto uždavinių ir yra, kad lankytojai ne tik akmenį apžiūrėtų, bet ir ilgiau pabūtų tame Anykščių šilelyje. Dabar atvažiuoja, vaikai tą akmenį apvaikšto, pavalgo pavėsinėje netoliese, palieka savo atsivežtas šiukšles – jeigu mokytojos nelabai prižiūri – ir išvažiuoja. O dabar atsiras galimybė pasivaikščioti po šilelį medžių lajų lygyje. Tik negalvokite, kad tai primins tą vadinamą laipynių parką – nieko panašaus! Konstrukcijos čia su medžiais net nesilies“, - tikino K. Šerepka.
Sprendžia opų klausimą - mokamai ar nemokamai
Statybas šį kartą planuojama užbaigti 2014- ųjų pabaigoje. Tačiau K. Šerepka šiek tiek baiminasi, jog procesas gali ir užsitęsti.
Takas medžių lajų viršūnėmis vingiuos apie 300 metrų.
„Mintis tokia: atvažiuoja lankytojas, praeina pro Puntuko akmenį, na, aplanko Puntuko akmenį, perskaito tą testamentą – mes jį neseniai atnaujinom, dabar jau vėl galima perskaityti. Tada kyla į kalną ir ten yra lajų tako pradžia. Įžengia į tą lajų taką ir eina, ateina iki apžvalgos bokšto. Takas ateina į bokštą 21 metro aukštyje. Lankytojas turi galimybę lipti aukštyn iki 36 metrų aukščio, turi galimybę apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios vingius, lygumas aplink. Vaizdas gražus“, - planavo K. Šerepka.
Jis planavo, jog ateityje netoli lajų tako atsiras informacinis centras su ekspozicija, kurioje bus demonstruojama, kas Anykščių šilelyje auga, kas gyvena, gamtinė informacija susiejama su literatūra.
Iš pradžių planuota, jog takas penkerius metus bus nemokamas. Vis dėlto, jau pradėta ieškoti galimybių, kaip už galimybę praeiti taku rinkti minimalų mokestį.
K. Šerepka teigia, jog taką reikės prižiūrėti, taisyti jo konstrukcijas, mokėti už lifto elektrą. Liftas bus įrengtas apžvalgos bokšte, kad ant tako galėtų užsikelti ir neįgalieji. Vienintelis skirtumas – žmonės, sėdintys ratukuose turės sugrįžti iki apžvalgos bokšto, nes liftas įrengtas tik viename lajų tako gale.
Ar reikėtų lajų take pardavinėti bilietus šiuo metu sprendžiama kartu su Aplinkos ministerija bei APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra).