Projektas „Mano EKOnamai“ skaičiuoja jau trečius metus ir šįmet architektai nustebino drąsiais sprendimais. Vienas iš projektų – pusiau sferos formos būstas, kitame didžioji dalis stogo ir viena namo pusė buvo palikta apskritai be langų, būstai projektuoti keistos formos, su didžiuliais langais arba priešingai – su mažutėmis ertmėmis fasade.
Retas konkurso dalyvis projektavo būstą lygiame sklype – didžioji dalis kūrė namų ant šlaito idėjas, architektai būstus pritaikė prie realiai egzistuojančių būsimų užsakovų sklypų.
Padarė taip, kad ne viską suprato net komisija
Taip pat konkurso laimėtojai būste sugalvojo įrengti net tris šildymo sistemas, kurios pirmiausia įkaitino atmosferą vertinimo komisijoje.
„Pirma vieta sužavėjo komisiją visomis prasmėmis. Norėčiau atkreipti dėmesį į gerą vietos parinkimą. Viskas profesionaliai suplanuota, kiekviena vieta išgyventa. Techninė šio projekto pusė buvo mus suintrigavusi, nors iš tikrųjų mes kai ko kai kur ir nesupratome. Tai iššaukė labai audringas komisijos diskusijas. Vėliau net patys pradėjome jūsų pasiūlymus tobulinti ir siūlyti savo,“ - prisimindamas vertinimo komisijos darbą kalbėjo jos narys Sigitas Kuncevičius, įteikdamas architektų dueto atstovei pirmosios veitos prizą.
„Labai dėkoju. Buvau praradusi viltį, galvojau, kad ateisiu į apdovanojimus tik paploti. Mano pagrindinio komandos nario – projekto smegenų, Dominyko – šiuo metu nėra. Jis intensyviai studijuoja Vokietijoje pasyvių namų technologijas. Buvo momentų, kai galvojau, kad nepavyks. Aš irgi iš šio projekto labai daug išmokau, dėkojų už tai konkurso organizatoriams“, - atsiimdama prizą sakė architektė S. Martinkienė.
Geoterminio šildymo atmaina - ledo talpa
Vėliau GRYNAS.lt žurnalistams ji atskleidė, jog būtent brolis ir pasiūlė projekte pritaikyti ledo talpos technologiją. S. Martinkienė teigia, jog brolis džiaugiasi galėdamas patyrinėti naujausias technologijas pasyvių ir energetiškai efektyvių namų srityje. Lietuvoje brolis ir sesuo yra baigę inžinerinės architektūros studijas.
„Pas mus neretai galioja toks požiūris: „juk dar galima statyti B klasės namus. Tai statome B. Na, o kai reikės A, tada sienas pastorinsim, apšiltinsim“, - pragmatišku statybos bendrovių požiūriu stebėjosi architektė.
„Viena įdomi technologija, apie kurią aš iš brolio išgirdau, buvo geoterminis šildymas, kuriam naudojamas ne koks nors gręžinys arba vandens telkinys – vietoj to įrengiama ledo talpa. Iškasama 10 kubinių metrų duobė šalia namo, į ją įleidžiamas betoninis žiedas, jame sumontuojami vamzdeliai, kuriuose cirkuliuoja neužšąlantis skystis ir paskui visa ta talpa užpilama vandeniu. Ši talpa susijungia su name įrengtu šilumos siurbliu ir ant stogo įrengtais saulės kolektoriais“, - apie būdą sujungti tris šildymo sistemas pasakojo architektė S. Martinkienė.
Architektės teigimu kintant aplinkos temperatūrai ir vandens agregatinei būsenai ledo talpoje, kitaip tariant, ledui virstant vandeniu ir atvirkščiai gaminama šiluminė energija.
„Kai žiemą ta talpa užšąla, saulės kolektoriai nuo stogo į talpą paduoda kažkiek energijos ir ją atšildo. Kadangi talpa yra užkasama žemėje, energijos nuostoliai yra labai maži. Sakykim, kad grunto temperatūra visuomet yra 6-7 °, tad tokioje temperatūroje ir veikia ši sistema. Ieškojau informacijos ir supratau, kad ši sistema kiekvieną metų mėnesį veikia vis kitaip. Tai priklauso ir nuo aplinkos, ir nuo grunto temperatūrų “, - kalbėjo S. Martinkienė.
Sistema tinkama tik mūsų klimatui
Ji akcentavo, jog šiame projekte šilumos siurblys pasiima energija iš to šaltinio (t. y. arba saulės kolektorių, arba ledo talpos), kurio efektyvumo koeficientas tuo metu yra aukštesnis.
„Jei ledo talpa yra užšalusi, tuomet jis ima energiją iš saulės kolektorių, o jei saulės kolektoriai yra per daug įkaitę, tiek, kad nebegali tiekti energijos į šilumos siurblį, perteklinė energija yra kaupiama būtent toje ledo talpoje. Tai tokia ta sistema. Mums buvo tikrai įdomu, esmė ta, kad tokių sprendimų jau yra realybėje, tik Vokietijoje. Tačiau šį sprendimą pasiūlė viena įmonė, kurios atstovai veikia ir Lietuvoje. Būtų tikrai įdomu sužinoti, ar jie planuoja ką nors panašaus čia įrengti“, - kalbėjo S. Martinkienė.
„Youtube portale galite rasti įvairių vaizdelių, kaip ši talpa įrenginėjama, kaip ten viskas išvedžiojama. Ši sistema turėtų kainuoti tiek pat arba pigiau, nei kitos geoterminio šildymo sistemos. Šios sistemos privalumas tas, kad ji yra netarši. Pavyzdžiui, gręždami gręžinį geoterminio šildymo sistemai galite pažeisti kokį nors vandeningą sluoksnį“, - dėstė architektė.
Konkurso laureatė teigia, jog jos ir brolio projekte sujungtos trys sistemos, gaminančios būstui šilumą: ledo talpa, saulės kolektoriai ir židinys. Pastarasis suprojektuotas prie mūrinės sienos, kuri kaupia židinio šilumą.
„Žinote, anksčiau būdavo tokios krosnys, ant kurių buvo galima miegoti. Na, tai čia kažkas panašaus, - entuziastingai pasakojo architektė. - Tačiau ne tik gražu ir jauku. Židinys gali atiduoti šilumą į tam tikrą talpą, židinio pagalba galima šildyti grindis ar pasiruošti karšto vandens. Ši šiluma neeikvojama veltui.“
Inžinierės-architektės teigimu, sujungus visas tris sistemas namas galėtų būti pakankamai šildomas ir žiemos metu, nereikėtų ieškoti papildomų šildymo būdų.
Namo kaina atitiko sklypo savininko galimybes
Šis sklypas ant ežero kranto yra realus, architektai bendravo su jo savininku, kurį S. Martinkienė apibūdina kaip labai aplinkai draugiškomis statybomis susidomėjusį žmogų. Konkurso laimėtojai skaičiavo ir realią tokio namo sąmatą – kiek kainuotų pastatyti aplinkai draugišką būstą su ledo talpa ir saulės kolektoriais. Gauta suma labai tiksliai pataikė į sklypo savininko galimybes.
„Sklypo savininkas mums sakė: nenorėčiau, kad tai būtų įprastas namas. Norėčiau, kad tas projektas būtų tarsi „sprogimas“. Užsakovo biudžetas buvo pusė milijono litų. Na, plius-minus 100 tūkst. litų. Galiu pasakyti, kad mes labai taikliai į tokį biudžetą ir pataikėm“, - atskleidė architektė.
Vis tik ji pridūrė, jog kol kas neįvertintas darbas, jei tektų samdytis specialistus iš užsienio sumontuoti ledo talpą ar kitas sudėtingas konstrukcijas – neaišku, ar Lietuvos meistrai mokėtų įgyvendinti architektų popieriuje išklotas idėjas.
Ji akcentavo, kad projektuodama būstą prisitaikė prie vietovės – namo statybų vardan nebūtų paaukotas nė vienas medis, gražiame sklype nebūtų darkoma egzistuojanti aplinka.
Architektai taip pat gudriai visus langus atsuko į ežero pusę, o neišvaizdiems sovietiniams statiniams, esantiems kitoje sklypo pusėje, tarsi atsuko namo „nugarą“.
S. Martinkienė su broliu pelnė 4000 litų „Mano EKOnamai“ konkurso prizą.
Architektus traukia į Zarasus
Konkurso komisijos narys Sigitas Kuncevičius, įteikdamas apdovanojimą pagyrė projekto harmoniją.
„Šis projektas patraukė komisijos narių dėmesį dėl subalansuotumo visame kame. Architektai, projekto autoriai neapsiribojo vien tradiciniu požiūriu į gyvenamąjį būstą ir bandė rasti naują namo tipą, kuris galbūt būtų šiek tiek neįprastas. Komisijos nariai buvo sužavėti šio projekto techniniais sprendimais. O aš asmeniškai buvau sužavėtas šio darbo pakankamai geru profesiniu lygiu,“ - kalbėjo architektas.
„Norėčiau padėkoti organizatoriams ir užsakovui. Kadangi jis paskambinęs taip nuteikė: „chebra, galite fantazuoti. Juk čia konkursas!“, - atsiimdamas prizą sakė vienas iš gausios architektų komandos narių.
Antrąją vietą konkurse užėmę architektai gavo 3000 litų prizą.
Trečiosios vietos nugalėtojais tapo architektai Algis Motūza ir Arūnas Andrašiūnas suprojektavę būstą Zarasuose ant šlaito ir pavadinę jį „Juodas prie balto“. Šie architektai apdovanoti 2000 litų prizu.
„Tikiuosi, kad tas noras važiuoti į Zarasus nepraeis“, - vaikinams trumpai palinkėjo architektas Juozas Klimavičius.
Beje, visi trys eko-namai suprojektuoti būtent Zarasuose esančiam sklypui.
Kitos konkurso nominacijos:
Nominacija „Už langų sprendimus“ - architektės Gitana Šukaitytė, Aistė Vainiūtė, Darius Visockis, Kristina Masytė sukūrios sferos formos būstą „Zaraso vila“
Nominacija „Išmaniausias „Ekonamas“ - Andrius Keizikas, Juozas Bielskus, Laimis Keizikas, Monika Grimalaitė už projektą „Chameleonas“
Nominacija „Už aprūpinimo energija sprendimus“ - architektai Algis Motūza, Arūnas Andrašiūnas už projektą „Juodas prie balto“
Nominacija „Labiausiai pasyvaus namo reikalavimus atitinkantis projektas“ - projektas „Domus medis“, architektai Ugnė Judickaitė, Vytautas Silevičius, Egidijus Mozūras
Nominacija „Už projekto pateikimo kūrybiškumą ir kokybę“ – architektai Algis Motūza, Arūnas Andrašiūnas už projektą „Juodas prie balto“
Baigiamasis žodis suteiktas Seimo Aplinkos komiteto nariui Linui Balsiui.
