Aplinkos ministras pasakė, kur daugiausia renovuojamų namų

Šiandien Aplinkos ministerijoje pristatytas antrasis renovacijos etapas, kurio metu rengiamasi renovuoti dar tiek pat (t. y. apie 830) daugiabučių kaip ir pirmąjame. Tačiau etapas, apie kurį kalbama, skirtas tik 2015-ųjų metų renovacijos projektams. Konferencija surengta tuoj po susitikimo su įvairių savivaldybių merais. Paaiškėjo, kad viena iš aktyviausiai į renovacijos programos „JESSICA“ pinigus pretenduojančių savivaldybių – Kauno.

Statybininkai iš vienų namų eis į kitus

„Ir mes, ir savivaldybių merai sutiko, kad renovacija negali būti koks nors vajinis procesas, tai turi būt nenutrūkstamas procesas, kaip koks metalo lydymas krosnyje. Negali būti šuoliais einama. Šiuo metu esame ant pačio sudėtingiausio periodo slenksčio – tai yra projektų ir statybos darbų pirkimas.

Tikimės, jog rugpjūčio antroje pusėje, rugsėjį, spalį tie visi 500 – 600 namų - matysime, kiek bus – turėtų judėti ir būti sudaromos sutartys. Manome, kad jau reikia skelbt antrą etapą, tai yra ruoštis kitam etapui, kad kai statybininkai baigs renovaciją šiuose namuose, eitų dirbti į kitus“, - ilgalaikius planus atskleidė Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis,  pridūręs, jog renovacija galėtų atgaivinti ir krizės metu stipriai nukentėjusį statybų sektorių. 

Į žurnalistų abejones, ar užteks tiek statybos bendrovių ir statybininkų ministras atsakė, jog darbus vykdyti gali ir užsienio bendrovės.

Kodėl reikia ruoštis tokiems tolimiems darbams? V. Mazuronis tikino, jog ministerija jau sugaišo pusmetį įvairios dokumentacijos tvarkymui, energetinio efektyvumo projektų rengimui, tad geriausia – negaišti laiko ir būsimiems etapams ruoštis gerokai iš anksto.

V. Mazuronis

Vilnius ir prašė tik 26 renovuoti, o Mažeikiai prašė 50. Tai visi klausimai apie tai – Vilniaus valdžiai. Kaunas prašė 106. Antram etape pradėsime labiau žiūrėti į gyventojų skaičių. Tačiau didžiųjų miestų, išskyrus Kauną, noras renovuotis buvo minimalus.

„Kai tik finansavimas atsiras 2015-aisiais, baigę vieną etapą, pereiname prie kito, po to bus trečias ir taip toliau. Tas procesas turi būti pastovus. Šiandien mes paprašėme savivaldybių pateikti duomenis (apie namus, kuriems reikėtų renovacijos - red. past.) iki rugsėjo 25 dienos, kad galėtume toliau dirbti ir tas procesas vystytųsi. Jau yra apie 50 pastatų, prie kurių kyla pastoliai“, - kalbėjo Aplinkos ministras.

Daugiausia renovuojamų namų - Ignalinoje

Šiuo metu renovacijai pagal antrąjį Aplinkos ministerijos paskelbtą etapą aktyviausiai ruošiasi Druskininkai, Kaunas bei Molėtai.

Už renovaciją atsakinga viceministrė Daiva Matonienė teigė, jog pastarosios ministerijos pusmečio darbo rezultatai stipriai lenkia buvusios valdžios pasiekimus renovacijos srityje.

„Lygiai pusė metų nuo to kai startavo mūsų naujasis energetinio efektyvumo didinimo renovacij

os modelis. Geras laikotarpis įvertinti, kas padaryta. Visuomet klausiama – o kokie konkretūs rezultatai? Kai per ketverius metus buvo renovuoti pagal senąjį modelį 8 namai, tai šiandien dienai per šešis mėnesius mes turime patvirtinę visą teisinį aplanką 50-mčiai namų. Ten yra realiai pradėti darbai. Tai yra Ignalina – 33 namai, Druskininkai - 6 ir Zarasai – 9. Šis mėnuo ir kitas mėnuo bus labai karšti renovacijos prasme. Eisime į pirkimus. Yra parengta 150 investicinių projektų – galutiniam patvirtinimui, 13-oje savivaldybių. Visų investicinių projektų patvirtinimas vyks per rugpjūtį - rugsėjį“, - renovacijos rezultatus įvertino viceministrė. 

Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta džiaugėsi, jog antrąjame arba naujajame renovacijos etape aktyviai dalyvauja savivaldybės, o kadangi tai buvo naujas modelis, užtruko laiko, kol žmonės buvo apmokyti tinkamai administruoti renovacijos projektus.

Ministras: provincijoj valdžia dirba geriau

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas bei Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas džiaugėsi, jog nuo šių metų pradžios Aplinkos ministerijos ir šioje srityje dirbančių institucijų durys yra „neuždaros“.

„Noriu pasidžiaugti, kad savivalda eilinį kartą įrodė, kad ji kaip socialinis partneris yra tinkamas ir atsakingas ir jei ji yra įtraukiama į vieną ar kitą procesą, tai rezultatai yra geri. Padarysime viską, kad ateityje būtų pasiekti iškelti uždaviniai – kalbant ir apie procentus daugiabučių namų renovacijos, ir rezultataus dėl energetinio efektyvumo didinimo,“ - kalbėjo Ričardas Malinauskas.

Žurnalistų paklaustas, kodėl didesni pinigai skiriami mažiesiems miestams, o ne didiesiems, kur, akivaizdu, daugiabučių yra daugiausia, V. Mazuronis tikino, kad sostinės savivaldybė pati paprašė renovuoti vos keliasdešimt namų.

„Kėlėme uždavinį, kad visoj valstybės visos savivaldybės pradėtų judėti ir matytųsi rezultatai. Didiesiems miestams tikrai davėme daugiau. Vilniuje bus renovuojami 26 daugiabučiai, Kaune – 34. Bet Vilnius ir prašė tik 26 renovuoti, o Mažeikiai prašė 50. Tai visi klausimai apie tai – Vilniaus valdžiai. Kaunas prašė 106. Antram etape pradėsime labiau žiūrėti į gyventojų skaičių. Tačiau didžiųjų miestų, išskyrus Kauną, noras renovuotis buvo minimalus, reiškia provincijoj valdžia dirba geriau nei Vilniaus mieste“, - rėžė V. Mazuronis.

Vienintelis Kauno meras Andrius Kupčinskas drąsiai iškėlė idėją, jog reikėtų griauti apverktinos būklės penkiaaukščius daugiabučius, jų vietoje statyti naujus devynaukščius.

Problema tik ta, jog šiuose daugiabučiuose butus turintys asmenys, išgirdę tokius valdininkų pasiūlymus, užsiprašo didžiulių kompensacijų.

V. Mazuronis pridūrė, jog iš programos „JESSICA“ lėšų namai negalės būti griaunami, tačiau galima ieškoti kitų būdų, kaip tokią idėją įgyvendinti. 

Daugiabučiai renovuojami iki D energetinio efektyvumo klasės. Tai - gana žemas energetinis efektyvumas, palyginti su naujausiais ES reikalavimais būstui.