Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, padedami neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, organizavo mėgėjų žvejybos reikalavimų laikymosi patikrinimą Neries ir Nemuno upėse Jonavos rajone ir Kauno mieste bei rajone.
Reide dalyvavo ir aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Įgyvendinant Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sutartį bei siekiant įvertinti praktines tarnybinių šunų panaudojimo vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę galimybes, patikrinime taip pat dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas su tarnybiniu šunimi.
Pamatę šunį, pažeidėjai bėgti nedrįso
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas pats dalyvavęs reide pasakojo, kad nuo tarnybinio šuns nei vienas nebandė sprukti.
„Buvo pirmas reidas, kai aplinkosauginius pažeidimus išaiškinti buvo pasitelktas ir tarnybinis šuo. Norėjome išsiaiškinti, kiek jis gali būti naudingas ir efektyvus. Reido rezultatai patys kalba už save ir yra tikrai įspūdingi: 17 surašytų protokolų. Panašiam reide prieš dvi savaites buvo net šeši pažeidėjai, kurie paspruko nuo aplinkosaugininkų ir mums nepavyko jų išaiškinti. Dabar per visą reidą nebuvo nei vieno bėgančio. Tiesiog pamatę šunį pažeidėjai nedrįso nieko daryti. Todėl šio šuns dalyvavimą reide vertinu labai teigiamai“, - sakė L. Jonauskas.
Tarnybinis šuo ateityje į reidus su aplinkosaugininkais gali vykti žymiai dažniau: „Mes nelabai galime piktnaudžiauti ir skolintis, vieno šuns paimti mes negalime, jis turi būti su žmogumi, kurio komandų klauso. Tai reiškia, kad žmogus, nedirbantis mūsų tarnyboje, negali nuolatos dirbti mūsų darbo. Retkarčiais galime paprašyti pagalbos, kada labiausiai mums to reikia, kada yra šiurkštūs ir daug pažeidimų. Dabar svarstome, kad kuo greičiau mums reikėtų ir patiems turėti tarnybinį šunį su pareigūnu. Jau dabar galvojame apie variantus, kokiuose miestuose, kiek tų tarnybinių šunų reikėtų, nes ir dabar jau aišku, kad mums jų reikia.“
Anot pašnekovo, yra daug atvejų, kai tikrai tarnybinio šuns prireiktų. Pavyzdžiui, kai yra neteisėtai sustatytos kilpos, pėdsakai, kurie miške pradingsta. Kai nėra sniego, neįmanoma identifikuoti, kur žmogus nuėjo, kur nenešė skerdieną, kur paslėpė medžioklės įrankius, ginklus.
„Šis šuo buvo labai draugiškas, labai smagiai nusiteikęs, trykštantis energija, norintis ir bendrauti, ir žaisti, matęs įvairiausių žmonių. Bet šuo draugiškas tik pareigūnams, o ne pažeidėjams“, - pasakojo L. Jonauskas.
Pažeidėjams teks paploninti piniginę
Patikrinimo metu buvo nustatyta 17 Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimų. 14-ai žvejojusių asmenų buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už neteisėtą žvejybą neturint mėgėjų žvejybos leidimo. Šiems žvejams gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas, arba bauda nuo 7 iki 57 Eur.
Trims asmenims surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už mažesnių nei minimalus leistinas gaudyti dydis šapalų žvejybą. Per mažus šapalus sugavę asmenys taip pat viršijo ir leistiną sugauti žuvų kiekį. Vienas iš jų turėjo sugavęs 6 šapalus, kitas – 19, ir trečiasis – 8, tuo tarpu leistinas sugauti šių žuvų kiekis – 5 vnt.
Neleistino dydžio žuvis gaudžiusiems asmenims gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 115 iki 289 Eur. Taip pat jiems teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – po 65,58 Eur. už kiekvieną neteisėtai sugautą šapalą.
Patikrinimo metu buvo fiksuojami ir kiti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai – aplinkos teršimo atliekomis atvejai. Tolimesnį tyrimą dėl netinkamo atliekų tvarkymo ir pažeidimus padariusių asmenų nustatymą atliks Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas.