Panaši situacija nuolat kartojasi sveriamo maisto skyriuje – ypač salotų ar jau pagamintų kitų produktų. Norite kepsnio? Jis dedamas į vienkartinį indelį, geriausiu atveju supakuojamas į maišelį. Perkate baltos mišrainės? Ji vėl keliauja į indelį ir tik tada patenka į jūsų rankas. Ar galite eiti prieš sistemą ir indelį sveriamam maistui atsinešti pats? GRYNAS.lt jau yra atlikęs tokio pobūdžio eksperimentą. Jo metu dalyje prekybos centrų prekybininkams toks žurnalisto pageidavimas pasirodė keistas, tačiau supakuoti perkamo produkto į pirkėjo atsineštą tarą dalis neatsisakė. Kviečiame prisiminti jau rodytą reportažą:
Perki tik, jei turi savo indelį
Pasaulyje yra įvairių pavyzdžių, o gal geriau būtų sakyti iniciatyvų, kuomet bandoma sulaužyti seniai įsišaknijusį įprotį viską pakuoti į pakuotes, net ir tada, kai prekė jau yra supakuota. Tokių naujovių imasi dažniausiai tie, kurie nori vartoti sąmoningai, arba kitaip tariant – pasisakantys už minimalų vartojimą.
Geras pavyzdys Didžiojoje Britanijoje, Londone nuo 2006 m. veikianti parduotuvėlė „Unpackaged”. Jos principas – visi maisto produktai, kurie parduotuvėje yra siūlomi – pradedant nuo riešutų, džiovintų vaisių, uogų ir baigiant sveriamu cukrumi, kruopomis ar netgi sriubos mišiniu dedami tik į pirkėjų atsineštas pakuotes. Jeigu pirkėjas savo pakuotės neturi, deja, bet jam produktas neparduodamas. Įdomu tai, kad į savo atsineštą indelį galima įsipilti norimą kiekį aliejaus, naminio alaus, atsipjauti reikiamo dydžio sūrio gabalą ir net įsidėti skalbimo miltelių ar indų ploviklio.
Parduotuvės koncepcija tokia, kad siūlomi tik tokie produktai, kuriems nekenkia sąlytis su oru, būtent tai ir leidžia prekės pakuoti ten, kur nori pats pirkėjas, primygtinai jam nekišant vienkartinio maišelio ar plastikinio indelio.
Parduotuvės atstovai teigia, kad toks verslo modelis ne tik ekologiškas, bet ir padeda sutaupyti finansų (juk pakuotė irgi kainuoja).
Kompanija savo tinklapyje skelbia, kad jos tikslas – atsisakant pakuočių sumažinti anglies dvideginio išskyrimą (nes gaminant pakuotes jis yra išskiriamas), sumažinti susidarančių atliekų kiekį bei keisti pirkėjų vartojimo nuostatas (pirkti mažiau ir tik tiek, kiek reikia).
Kasdien – tūkstančiai tonų pakuočių atliekų
Panašios koncepcijos parduotuvė nuo 2011 m.veikia ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Austine, Teksaso valstijoje. „In.griedients“ parduotuvės šūkis - „nulis pakuočių, nulis atliekų“. Parduotuvė klientams siūlo vietinę, organinę produkciją, pradedant pieno gaminiais, kruopomis, aliejais, sūriais, miltais ir baigiant cukrumi, prieskoniais, alumi, vynu ir buitiniais valikliais, kuriuos pakuoja į vartotojų atsineštas pakuotes.
„Jeigu kalbėtume atvirai, bakalėjos verslas nėra vartotojams ir aplinkai sveikas, - tinklapiui good.is sako „In.griedients“ įkūrėjas Christianas Lane. - JAV gyventojai išmeta 700 tūkst. tonų atliekų kasdien, iš kurių net 40 proc. yra pakuotės. Būtent pakavimas verčia pirkti daugiau nei reikia, nes 27 proc. nusipirktų produktų kiekio sudaro jų pakuotės“.
Norėdami tai pakeisti ir padaryti maistą įperkamesnį daugumai vartotojų, „In.griedients“ parduotuvės atstovai deklaruoja misiją parduoti prekes be absoliučiai jokių pakuočių. Panašu, kad toks verslo modelis veikia ir pirkėjų, norinčių tokiu būdu įsigyti prekių, netrūksta.
Maisto ir veterinarijos tarnyba: maistas be pakuočių – nesaugus
Lietuvoje kol kas tokių iniciatyvų, kuomet maistas parduodamas be jokių pakuočių, neturime. Kai GRYNAS.lt pernai atliko eksperimentą, bandydamas išsiaiškinti, ar prekybos tinklai pakuotų kai kurias prekes (pavyzdžiui, salotas) į pirkėjo atsineštą stiklainį ar kitokią daugkartinio naudojimo tarą, paaiškėjo keletas įdomių dalykų.
Nors dalis lietuviškų prekybos tinklų pardavėjų buvo geranoriškos ir sutiko su tokiu eksperimentą atlikusio žurnalisto prašymu, vėliau kalbinti prekybos tinklų atstovai teigė, kad maisto į pirkėjų atsineštas taras nepakuoja, nes tuomet negali užtikrinti galutinės produkto kokybės.
Panašiai situaciją komentavo ir „Rimi Lietuva“ tinklas: „Įdėjus maistą į pirkėjo atsineštą tarą, mes jau nebegalime garantuoti maisto saugumo ir prisiimti rizikos už maisto kokybę. Jei atsineštas indas nepakankamai švarus, net jei vizualiai jis išplautas, jame gali daugintis bakterijos, kurios įdėtą maistą pavers pavojingu sveikatai. Tokiu atveju, nutrūksta viena dalis atsekamumo grandinėje – ji jau priklauso ne nuo mūsų, todėl manome, jog kalbant apie produktų kokybę, tai nėra saugu“.
Prekybininkų žodžius patvirtino ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Rita Sadūnaitė GRYNAS.lt yra sakiusi, kad už parduodamų maisto produktų saugą ir kokybę atsako prekybos centrai – tam jie turi turėti galimybę kontroliuoti visus maisto tvarkymo etapus.
,,Apsinuodijimo maistu atveju faktiškai būtų neįmanoma nustatyti atsakingo už nesaugaus produkto pateikimą vartotojui. Būtų pažeidžiamas esminis principas, kad kiekvienas maisto tvarkymo etapas (taip pat ir sufasavimas) turi būti aiškiai atsekamas“, - situaciją paprastai paaiškino R. Sadūnaitė.
Stengtis atsisakyti maišelių turi ir vartotojas
Baltijos aplinkos forumo (BEF) darnaus vystymosi specialistė Gintarė Jonušauskaitė sako, kad svarstant klausimą, ar prekybos centrai leisdami pirkėjams atsinešti savo tarą maisto produktams susidėti, iš tiesų prisidėtų prie aplinkos saugojimo, vienareikšmiško atsakymo negali būti.
„Jeigu pirkėjas į parduotuvę atsineša savo indelį, namuose jį irgi reikės plauti. Tam irgi naudosite resursų. Klausimas, ar jūs namuose esate efektyvesnis už pramonę – yra labai daug variantų. Jeigu vienkartinis maišelis yra perdirbamas ir iš jo gimsta naujas maišelis – viskas puiku. Tačiau yra tiek daug skirtingų scenarijų, kad vienareikšmiškai atsakyti, nemanau, kad kažkas iš mūsų ryžtųsi“, - svarsto G. Jonušauskaitė.
„Jeigu tu gali išvengti pakuotės, visada geriau jos vengti. Tai yra faktas savaime. Ar turėtume pereiti į masinį reiškinį, kur visi žmonės staiga nebeperka, tarkime, pieno iš vienkartinių maišelių ir keliauja su stiklainiais į parduotuvę, bet galbūt dėl to eina ne pėsčiomis, o važiuoja... tai jau labai platus klausimas, į kurį atsakymo nėra. Bendra taisyklė žmogui yra tokia, kad kur įmanoma, reikia sutaupyti tuos maišelius, ypač ten, kur jų nereikia keisti stikliniais indeliais, pavyzdžiui, perkant vaisius“, - dėsto G. Jonušauskaitė.
Pašnekovė taip pat sako, kad būtų smagu apsiperkant parduotuvėje sulaukti klausimo, ar vienkartinis maišelis yra reikalingas, ar žmogus jo pageidauja, nes kartais tai daroma automatiškai, nelaukiant pirkėjo sutikimo arba atsisakymo. „Šitoje vietoje ir prekybos centrai savo kaštus sutaupytų, ir tuo pačiu nešvaistytų resursų ten, kur galima be jų apsieiti“, - dėstė BEF specialistė.
Būti ekologiškam nėra labai pigu
„Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ marketingo specialistas Darius Dulskis atkreipia dėmesį į kitą aspektą. Lietuvoje nėra labai daug ekologiją, sąmoningą vartojimą propaguojančių žmonių, galbūt dėl to ir sudėtinga atsisakyti vienkartinių maišelių parduotuvėse, arba vietoje jų rinktis siūlomus ekologiškus, tačiau gerokai brangesnius.
„Matome atskirų prekybcentrių iniciatyvas, skatinimą rinktis daugkartinius maišelius, bet ar tai prigyja? Pas mus pirkėjai yra pakankamai jautrūs kainai, gal dar truputį laiko užtruks, kol mes kitu žingsniu vysimės vidutinį europietį ir pagal perkamąją galią. Galbūt tada ekologiškumo vėjai atpūs ir iki mūsų“, - svarsto D. Dulskis.
Pašnekovo teigimu, nors tam tikras iniciatyvas Lietuvoje ir stebime šiuo klausimu, iki Vokietijos mus dar toli. Ten, pasak marketingo specialisto, visiems žmonėms yra į galvą įkalta nenaudoti vienkartinių maišelių toms prekėms, kurios ir taip jau turi savo pakuotę.
„Ten net minties nekyla prie kasos imti plastikinį maišelį, aplink stovintys tiek vidutinių, tiek žemesnių pajamų žmonės žiūri kreivai (jeigu maišelį imi – red. past.). Manau, kad tai yra ir pačių prekybcentrių veiksmai, skatinantys tokius dalykus daryti ir aišku ne per vienus, dvejus metus tokie dalykai pasiekiami...“, - apibendindamas sako „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ marketingo specialistas.