Tikisi, kad tarnaus iki 25 metų
LED lempučių juostą savo bute susimontavęs Algis teigė tokį sprendimą pasirinkęs labiau dėl dizaino nei siekdamas labai sutaupyti: „Dalinai buvo padaryta dėl dizaino - juosta įmontuota į lubas ir man atrodo tokios juostos yra tik LED. Greičiau užsidega palyginus su hologenais. Nedidelis kainos skirtumas man nerūpi, atsižvelgiant į tai, kad tos lemputės greičiausiai tarnaus ilgiau už mane“, - juokavo IT specialistu dirbantis vyras.
Tokio tipo lemputes teigė išbandęs ir Vaidas. Jo žodžiais tariant, visi jo namai „LEDiniai“. Tačiau vėlgi tai daryta labiau dėl ilgaamžiškumo.
„Negaliu pasakyti, kad kažką būtume sutaupę - butas visiškai naujas, nemažai visokių elektrą naudojančių gudrybių. Bet įvertinus tai, kad žadama tokių lempučių tarnavimo trukmė yra 25 metai, išlaidos bet kokiu atveju yra pateisinamos. Šviesos „šiltumas“ visiškai nesiskiria nuo įprastinių kaitrinių, tad pagal tai, ką rašo ant dėžutės, apšvietimui sutaupome (labai daug – red. past.)“, - sakė Vaidas.
Neseniai vienoje dviejų kambarių buto patalpoje visas lemputes į LED pasikeitusi Inga teigė, per pirmą mėnesį sutaupiusi 5 litus. Tačiau mergina pripažino, jog rinkosi brangesnes lemputes.
„Namuose pirkome naują šviestuvą, tai reikėjo ir naujų lempučių. Tai buvo tarsi asmeninis eksperimentas - ar iš tiesų vartodami tiek pat, bent kiek nors sutaupysime? Ir iš tiesų per mėnesį išlaidos elektros energijai sumažėjo 5 litais. Tiesa, trims lemputėms atsipirkti prireiks visų metų. Reikia tikėtis, per tą laiką nė viena jų neperdegs“, - tikėjosi pašnekovė.
Stebi kainų mažėjimo tendenciją
Vis dėlto ne visiems vartotojams LED lempučių pasirinkimas yra lengvai įkandamas riešutėlis. Tokią nuomonę patvirtina kalbinti apšvietimo technologijų specialistai. Jie sutinka, kad apšvietimo produktai laikui bėgant tik sudėtingėja ir neneigia savo kaltės dėl vartotojų žinių stokos – gamintojai galėtų suteikti daugiau informacijos apie siūlomų lempučių galimybes ir skirtumus. Vis dėlto į ką atkreipti dėmesį renkantis, kokią lemputę sukti miegamajame, kuri tinkamesnė darbo kambaryje ir kokį apšvietimą rinktis virtuvėje ar prieškambaryje? Ir kodėl lempučių kainos vis dar „kandžiojasi“ - ar nėra rimtų konkurentų, kurie liptų ant pėdų?
„Kiekviena lemputė turi skirtingas charakteristikas, skirtingus tarnavimo laikus, formas, cokolius. Kuo ilgesnis tarnavimo laikas, kuo daugiau papildomų funkcijų (pavyzdžiui, šviesos srauto reguliavimas, spalvų atkūrimas) – tuo lemputė brangesnė“, - aiškino pašnekovas.
Anot jo, rinkoje šiuo metu yra stebimas tokio tipo lempučių kainų mažėjimas. Tai lemia mažesni jų gamybos kaštai ir, žinoma, auganti konkurencija. „Kaina smarkiai krenta dėl elementarios priežasties – LED lempučių gamyba didėja, atitinkamai mažėja gamybos kaštai, krenta komponentų kaina. Šiandien tokių lempučių kainos atskirais atvejais nebenusileidžia kompaktinėms tauposioms lemputėms (fluorescencinėms). Tendencija yra tokia, kad kainos ir toliau mažės vien dėl to, kad vartotojai jų naudoja vis daugiau“, - kalbėjo G. Malašauskas.
LED bus pranokti negreit
Paklaustas, ar kainų mažėjimui įtaką gali daryti besivystančios technologijos ir naujų alternatyvų LED apšvietimui ieškojimas, specialistas neneigė, kad viskas juda į priekį ir iš tiesų atsiranda įdomių naujų sprendimų, tačiau abejojo, ar jų plėtra bus labai staigi.
Anot pašnekovo, spartesnį diodinių lempučių plitimą Lietuvoje pristabdė ir meškos paslaugą padarė pačios pirmosios tokio tipo lemputės, kurios nebuvo skirtos bendram apšvietimui. Jų nebuvo galima taip lengvai imti ir pakeisti išsukus kaitrinę lemputę.
„Tokia lemputė skleidė mažai šviesos, ji nebuvo galinga, o naudota daugiau akcentiniam apšvietimui. Žmonės neteisingai jas taikydavo ir dėl to nusivildavo. Kitas etapas buvo kiniškos lemputės – pigūs gamintojai, kurie deklaruodavo, kad jų produktas yra ilgaamžis, bet technologiškai pateikdavo nekokybiškus gaminius – žmonės sumokėdavo nemažus pinigus, bet negaudavo norimos kokybės. Šiandien matome, kad žmonės yra nusivylę šia technologija, tačiau tie, kurie prisiverčia išbandyti dar kartą kokybišką produktą, patiki juo iš naujo“, - tikina „Osram“ atstovas.
Svarbu skaityti instrukciją
„Neteisingai naudojamas produktas labai greitai gali tapti nekokybišku. Tai pasakytina ir apie lemputes. Jeigu žmogus renkasi lemputę tik pagal kainą, jis visada gali nudegti. Šioje situacijoje patarimas būtų skaityti instrukciją - tai, kas parašyta ant pakuotės. Reikia atkreipti dėmesį į techninius parametrus. Jeigu anksčiau žmogus pirkdamas kaitrinę lemputę vertindavo tik cokolį ir galingumą, diodinės lemputės atveju turime vertinti daugiau parametrų“, - aiškino G. Malašauskas. Tarp svarbių parametrų jis vardija išspinduliuojamos šviesos kiekį, spalvinę temperatūrą (šalta, šilta spalva), spalvų atkartojimą (kad apšvietimas būtų kuo artimesnis dienos šviesai ar buvusiai kaitrinei lemputei) bei garantiją.
Jis sutinka, kad apšvietimo produktai laikui bėgant tik labiau sudėtingėja, nes pereinama prie skaitmenizacijos – viskas modernėja, todėl pasirinkti teisingai tampa vis sudėtingiau.
„Jeigu kyla klausimų, svarbu juos užduoti tam, kuris gali padėti. Daug laiko skiriame tam, kad apmokytume parduotuvių darbuotojus, darome jiems atskirus seminarus, kad jie žinotų, ką patarti pirkėjams – kaip teisingai pakonsultuoti. Anksčiau buvo klaidinga tendencija, kad konsultantas padėdavo žmogui išsirinkti pigiausią prekę. Dabar parduotuvės, jų tinklai suvokia, kad žmogus, nusipirkęs pigų produktą, jeigu jis nepateisins jo lūkesčių, gali nebesugrįžti. Dėl to jos investuoja savo laiką, apmoko darbuotojus, kad žmogus, įsigijęs produktą, liktų juo patenkintas ir grįštų dar kartą“, - sakė G. Malašauskas.
Kada LED atsiperka?
„Jeigu diodinę lemputę lyginame su halogenine ar kaitrine atskirais atvejais ji kainuoja tris -keturis kartu brangiau. Investicija yra nemaža, realus elektros energijos sutaupymas nors ir yra nemažas, tačiau esame paskaičiavę, kad lemputė per dieną turėtų šviesti ne mažiau kaip keturias-penkias valandas, kad žmogus realiai pajaustų sutaupymą ir būtų priimtinas atsiperkamumas“, - skaičiuoja pašnekovas.
Todėl, anot jo, jeigu koridoriuje šviesa įjungiama tik grįžus ir trumpam vėl išeinant – verta rinktis pigesnes alternatyvas, nei diodinė lemputė. O jeigu kuriame nors kambaryje praleidžiate didžiąją laiko dalį, grįžę po darbų, diodinė lemputė gali būti visai geras sprendimas, padėsiantis kažkiek sutaupyti.
„Prieš keičiant lemputes, reikia atsižvelgti į tai, kiek laiko ją naudosime. Jeigu per dieną susidaro keturios, penkios valandos – verta rinktis diodinę, o jeigu mažiau – lemputės atsiperkamumas daug ilgesnis. Kaip jau sakiau, lempučių kainos mažėja, todėl galbūt dar ne laikas keisti, galima susidėlioti prioritetus – pradėti keisti ten lemputes, kur jums labiausiai reikia“, - patarė G. Malašauskas.
Specialistas juokiasi, kad geriausias taupymas vyksta tuomet, kai šviesa nenaudojama. Tačiau, jeigu norima taupyti turint šviesą, reikia apgalvoti, kur jos eikvoja daugiausiai.
„Priešingu atveju žmogus investuos daug, susidės naujausias lempas, o efektas nebus toks, kokio tikimasi – ir bus nusivylimas. Svarbu pačiam vartotojui susivokti savo prioritetuose“, - sakė pašnekovas.
Kritikuoja x prekės ženklų įsileidimą
Bendrovės „Philips Baltic“ filialo Lietuvoje vadovas Renaldas Vrubliauskas GRYNAS.lt teigė, kad LED lempų technologijos yra skirtingos, skiriasi aušinimo būdai, elektronika, LED modulio temperatūrinės spalvos spektras. Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl iš pirmo žvilgsnio identiškos skirtingų gamintojų lemputės kainuoja ne vienodai.
Paklaustas, kaip paprastam vartotojui, atsidūrus prie prekių lentynų, išsirinkti „teisingą“ lemputę, R. Vrubliauskas svarstė, kad, ko gero, čia problema yra gilesnė: „Tai turbūt yra mūsų rinkos problema, kad įsileidžiame visokius x prekės ženklus. Į ką atkreipti dėmesį – pasakyti gana sudėtinga, nes ne visi žmonės žino taisyklingą žymėjimą, koks yra šviesos srautas. Anksčiau, kai buvo kaitrinės lempos, jos buvo žymimos 100, 75, 60 vatų. Toks buvo standartas. Šiandien Europos direktyvomis bandoma tai daryti – priartinti šviesos srautą prie tam tikrų galių, bet tai gan sudėtingai sekasi“.
„Aš pats, pavyzdžiui, dažnai važiuoju į „Maxima“ bazę apsipirkti ir pastebiu, kaip žmonės renkasi lemputes. Jų ten daug sudėta – žmogus pažiūri į vieną, į kitą... Gal ir patys gamintojai turėtų labiau reklamuoti, daryti stendus, kuriuose būtų palyginimai kaitrinės, energiją taupančios ir LED lemputės, kad žmogus akivaizdžiai matytų, kokį efektą gaus pasirinkęs vieną ar kitą lemputę. Lietuvos rinkoje yra privežta visokių lempučių – ir iš Latvijos, Lenkijos ir Kinijos... Kai kurie prekybos centrai parduoda tokias lemputes ir kai klientas išsineša lemputę, jos nepatikrinęs, neturi garantijų – pats gaunu visokių nusiskundimų iš klientų, kad jie nusipirko tokią ar anokią lemputę, ši degė tris mėnesius, o paskui prekybos centras jos nepakeitė, nes buvo pasibaigusi garantija“, - pasakojo pašnekovas.
LED apšvietimą reikia suvaldyti
Šiandien didžioji dalis žmonių, R. Vrubliausko manymu, prekes renkasi pagal kainą, tai galioja ir LED lemputėms. Šias pasirenka tik apie 15-20 proc. visų pirkėjų. Pagrindinis motyvas – siekis sutaupyti – nors šviesos diodų lemputė kainuoja brangiau, jos tarnavimo laikas ilgesnis.
Tarp patarimų, kaip vis dėlto lempučių jūroje pasirinkti tinkamą, pašnekovas paminėjo du svarbius kriterijus – kokios galios yra šviesos srautas ir kas yra lemputės gamintojas. Geriau rinktis žinomą gamintoją, bet brangesnį nei pigesnį, bet be jokių garantijų.
„Šiandien yra sakoma, kad LED apšvietimas yra gerai, bet jį reikia suvaldyti ir tada bus dar geriau, - kalba „Philips Baltic“ filialo vadovas. - Galbūt visur namuose tokių lempučių nereikia. LED turi spalvų atpažinimo indeksą. Kaitrinė lemputė anksčiau atpažindavo 100 proc. spalvų. Gatvinis šviestuvas, pavyzdžiui, atpažįsta tik 20 proc. spalvų – jeigu atvažiuotų naktį mėlynos spalvos automobilis, jūs jį prie šviestuvo matytumėte kaip juodą. Taip pat yra ir su lempomis, naudojamomis buityje. Yra skirtingi koeficientai – 20, 60, 80 proc. Jeigu tu grįžti namo ir nori ramiai praleisti laiką, reikėtų kreipti dėmesį į šiltą (2500-2700 Kelvinų), o ne šaltą spektrą ir žiūrėti, kad spalvų indeksas būtų ne mažesnis nei 80 proc. Lemputės tarnavimo laikas turėtų būti 10-15 tūkst. valandų“.
Apšvietimo specialistas R. Vrubliauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad LED lemputės negalima sukti į uždarus šviestuvus, nes lemputė turi aušintis. „Ten, kur švies LED lemputė, jos temperatūra negali viršyti 25-30 laipsnių. Jeigu ji viršys šią temperatūrinę kreivę, kris jos šviesos srautas ir gali gesti lemputės elektronika“, - aiškino R. Vrubliauskas.