Vartotojai skatinami atkreipti dėmesį į tai, kad aplinkosauginiai sertifikatų ženkliukai, kurie yra ant prekių pakuočių, žymi skirtingus dalykus ir skiriasi pagal savo kriterijus. Visų jų tikslas yra mažinti neigiamą produkto poveikį aplinkai, tačiau ne visi gali būti vadinami ekologiškais. Pavyzdžiui, aplinkosauginį ženklą turinti prekė gali būti pagaminta taupant tam tikrus gamtos išteklius, bet jos sudėtyje gali ir nebūti ekologiškų žaliavų.
„Šiuo metu Lietuvos rinkoje yra tam tikra painiava dėl „žaliųjų“ ženklų. Vartotojai nežino, kokie ženkliukai reiškia ekologišką sudėtį, o kurie nurodo ne produkto turinį, o aplinkosauginių principų laikymąsi gamybos, tiekimo procesuose, – pasakoja darnaus vystymosi ekspertė Ingrida Dubinskaitė, – greičiausiai ši painiava atsirado verčiant aplinkosauginius terminus iš anglų kalbos.“
Anglų kalboje žodis „organic“ apibūdina sertifikuotą ekologišką žaliavą. Žodis „ecological“ taip pat į lietuvių kalbą verčiamas kaip „ekologiškas“, tačiau originalo kalba šis terminas nurodo, kad gaminant prekę buvo naudojama mažiau energijos, vandens, atsisakyta tam tikrų cheminių medžiagų ir panašiai.
„Produkto ekologiškumas apima tik jo turinį, o ne pakuotę, transportavimą ar sandėliavimą. Tuos ženklus, kurie nurodo tai, iš ko pagamintas produktas, reikėtų vadinti ekologiškais. O tuos, kurie nurodo, kaip buvo gaminamas produktas, – aplinkosauginiais“, – teigė I. Dubinskaitė.
Su tausojančiu vartojimu susijusios informacijos vartotojai nuo šiol galės ieškoti centralizuotoje informacinėje sistemoje www.zaliaskatalogas.lt, kurioje pateikiami ne tik įvairūs aplinkosauginiai ir ekologiniai ženklai, bet ir konkrečių prekių ir prekių grupių aplinkai draugiškesnio naudojimo bei utilizavimo instrukcijos. Centralizuota informacinė sistema www.zaliaskatalogas.lt sukurta įgyvendinant ES struktūrinės paramos bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Vieningos informacinės sistemos sukūrimas visuomenės informavimui ir švietimui tausojančio vartojimo ir atliekų tvarkymo klausimais“.