Diskusijos dalyvius pasveikino Alytaus miesto savivaldybės meras J. Krasnickas:  „Manau, jeigu kiekvienas sočiai valgantis turtuolis galėtų pasidalinti su vargšais turimu maistu, badaujančių nei Lietuvoje, nei pasaulyje neliktų. Kas gali padėti, tas turi tai daryti ir tai yra visų mūsų pareiga“, – kalbėjo savivaldybės meras.

Apskritojo stalo diskusija pradėta „Maisto banko“ darbo metodų ir rezultatų pristatymu. Šią informaciją susirinkusiems pateikė „Maisto banko“ l. e. p. direktorius, Komunikacijos ir plėtros vadovas Vaidotas Ilgius

Pasak V. Ilgiaus, Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto, o iš viso Lietuvoje skursta daugiau kaip 600 tūkst. žmonių, tai yra kas penktas šalies gyventojas. „Maisto bankas“ siekia suvienyti jėgas ir vartojimui tinkamą atliekamą maistą perduoti skurstantiems maitinti. 
Citata
Per metus „Maisto bankas“ surenka beveik pusšešto milijono porcijų maisto, kuriuo aprūpinami 205 tūkst. gyventojų. Taigi šiuo metu tik kas trečias vargstantis Lietuvos žmogus gauna maisto paramą.

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ maistą dažniausiai surenka iš prekybos tinklų, logistikos centrų, maitinimo įstaigų. Per dieną surenkamos apie 2–4 tonos maisto. Jį surenka ir išdalija 46 Lietuvos miestuose įsikūrusių 500 organizacijų darbuotojai. Per metus „Maisto bankas“ surenka beveik pusšešto milijono porcijų maisto, kuriuo aprūpinami 205 tūkst. gyventojų. Taigi šiuo metu tik kas trečias vargstantis Lietuvos žmogus gauna maisto paramą. 

Diskusijos metu taip pat kalbėta apie tai, ko trūksta, kad atliekamas maistas būtų atiduodamas žmonėms maitinti, pristatyta priemonė, palengvinsianti atliekamo maisto perdavimą labdarai – maisto išteklių žemėlapis. Diskutuota apie tai, kaip surinkti daugiau maisto paramai, derybinių įgūdžių stiprinimą ir kitomis aktualiomis temomis.

Diskusiją Norvegijos ir Europos ekonominės erdvės nevyriausybinių organizacijų programos projekto „Stabdykime maisto švaistymą Lietuvoje“ lėšomis organizavo labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“.