Olandų mokslininkai rimtai dirba šia kryptimi.
Apie įvairias chemines reakcijas, kai vienos medžiagos virsta kitomis, esame girdėję visi. Taip pat žinome, kad kai kurias reakcijas paspartina medžiagos, vadinamos katalizatoriais. Katalizatoriai dalyvauja cheminėse reakcijose, tačiau jų metu nesusieikvoja.
Reakcijos, kuriose dalyvauja katalizatoriai, vadinamos katalizinėmis. Kai kurios iš jų be katalizatorių visai nevyksta. Iš tauriųjų metalų lydinio pagaminti katalizatoriai naudojami automobilių išmetimo sistemose tam, kad jose baigtų degti angliavandeniliai, iki galo nesudegę variklyje.
O visų mūsų žinomos mielės – viso labo cukraus skilimo katalizatorius.
Olandų mokslininkai tyrinėja, kokios cheminės reakcijos ir sąlygos reikalingos tam, kad minėtos atliekos, kol kas beveik bevertės, efektyviai ir nebrangiai virstų į biokurą ir kitas naudingas medžiagas, galbūt netgi vaistus. Tokių reakcijų šerdis – katalizatoriai.
Mokslininkai jau išmoko iš kepimo aliejaus pagaminti aviacinius degalus, o iš augalų ląstelienos – skystą biokurą. Kas žino, gal jau netolimoje ateityje važinėsime bei skraidysime degalais, pagamintais iš šiaudų ar cukraus bei kukurūzų lazdelių gamybos atliekų?
Plačiau – šiame reportaže (anglų kalba):
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.