Ateities transportas, kuriam numatoma „atiduoti“ 10 proc. visų stovėjimo vietų

Kodėl Lietuvoje taip sunkiai skinasi kelią elektromobiliai? Vieni teigia, kad žmonėms reikia pasiūlyti lengvatų, o Vilniaus miesto savivaldybė įsitikinusi, kad geriausių rezultatų galima pasiekti tada, kai sudarai žmogui sąlygas pačiam išbandyti. Tik įsitikinęs elektromobilio privalumais žmogus ryšis jį įsigyti.

Apie elektromobilių transporto plėtros planus Vilniaus mieste bei visoje šalyje, jiems reikalingos infrastruktūros sukūrimą ir sukosi apskritojo stalo diskusija „Elektromobilių plėtra: trukdžiai ir galimybės“. Diskusijoje dalyvavo Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas Nerijus Kaučikas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto ir transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Lubys.

Šuolio nesitiki

Remiantis 2012 m. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos užsakymu atliktos Kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studijos duomenimis, Lietuvai rekomenduojama siekti, jog 2025 m. keliuose važinėtų apie15–16 tūkst. tikrųjų (BEV) bei hibridinių (PHEV ir REV tipo) elektromobilių. Šiuo metu yra registruota apie 70 tik elektra varomų transporto priemonių ir apie 3 tūkst. hibridinių elektromobilių. Taigi statistika rodo, kad iki tikslo vis dar toloka. Kyla klausimas: kodėl ir ką daryti, kad iki 2025 m. įregistruoti nauji elektromobiliai Lietuvoje sudarytų bent 10 proc. visų per metus parduodamų naujų automobilių?

Kaip pastebėta diskusijoje, viena iš plėtrą stabdančių priežasčių – elektromobilio kaina. Dabar nauji lengvieji elektromobiliai kainuoja 23–43 tūkst. eurų. Apie 30–50 proc. sudaro baterijos kaina. Ir nors tokio automobilio eksploatavimas gerokai pigesnis – už 3 eurus gali važinėti visą dieną, kol kas susigundančių šiuo privalumu – vos vienas kitas.

Vilnius rengiasi patraukliems pokyčiams

„Vilnius bendrame fone su elektromobiliais atrodo gana gerai. Turime dešimt įkrovimo aikštelių ir 14 elektromobilių. Procentas labai gražus, – juokauja Vilniaus miesto savivaldybės specialistas K. Lubys, ir priduria: – Be abejo, Vilniaus savivaldybė ieško priemonių elektromobilių transporto plėtrai skatinti. Elektromobiliams leista važiuoti viešojo transporto juostomis. Šių transporto juostų tinklas mieste neišvengiamai augs, taip pat gerės sąlygos važiuojantiems elektromobiliais. Nusimato ir kitų Vilniuje važinėjantiems elektromobiliais lengvatų. Viena jų – galimybė nemokamai naudotis stovėjimo aikštele. Planuojama elektromobiliams „atiduoti“ 10 proc. visų stovėjimo vietų. Šiuo metu Vilniuje jų yra apie 6 tūkstančiai. Siekiant riboti tranzitą per miesto centrą, siūloma įvesti taršos mokestį. Elektromobiliams šis negrėstų. 

Kita elektromobilių transporto plėtros sąlyga – įkrovimo stotelės. Kol kas šiais automobiliais galima nuvažiuoti ribotą skaičių kilometrų, o žiemą vakare – dar mažiau, nes daugiau sunaudojama energijos. Tad mašinų įkrovimo stotelių tinklas turi būti gan koncentruotas, kad žmogus nepatirtų nepatogumų. Ir nereikia Vilniui greitojo įkrovimo stotelių, kurias įrengti kainuoja šešis kartus brangiau. Puikiausiai tenkina vidutinio įkrovimo stotelės.“ 

Greito įkrovimo stotelės įrengimas kainuoja 20–30 tūkst. eurų.

Įkrovimo stoteles planuojama pradėti rengti nuo miesto centro. Čia, pasak K. Lubio, numatomas tankiausias tinklas. Elektromobilių transporto plėtrą Vilniuje pasirengę spartinti ir automobilių nuomos paslaugų teikėjai. „Labai ambicingų planų turi „Citybee“. Jie visą savo parką yra pasirengę pakeisti elektromobiliais. Kai žmogus pabandys važiuoti elektromobiliu, jam bus lengviau apsispręsti, ar verta jį pačiam pirkti“, – svarsto K. Lubys.

Įkrovimas – namuose

Kaip pabrėžė diskusijos dalyviai, labai svarbus bazinis elektromobilių įkrovimas. Įsigiję reikiamą įrenginį, elektromobilių savininkai per naktį jį gali įkrauti tiesiog namuose. Žinoma, gyvenantiems nuosavame name tai nesukels jokių rūpesčių. Daug sudėtingiau daugiabučių gyventojams. Ypač tų namų, kurie pastatyti prieš pusšimtį metų. „Reikėtų skatinti gyvenamųjų namų bendrijas prisidėti prie miesto ekologinių problemų sprendimo. Naujų namų gyventojams tai neturėtų kelti didelių sunkumų, nes po šiais namais yra garažai, o juose vietos įkrovimo stotelei visada atsiras. Reikalingas tik bendruomeniškas susitarimas“, – tokiai K. Lubio minčiai pritarė ir kiti diskusijos dalyviai.

Bazinis įkrovimas leidžia elektromobiliui nuvažiuoti 100 –150 km. Kadangi papildomas krovimas baterijai nekenkia, ją galima papildyti atliekant kitus dienos darbus.

Siūlo keisti STR

„Turime ir dar ambicingesnį siūlymą, – diskusijos dalyvius intriguoja Vilniaus savivaldybės atstovas. – Mes manome, kad rengiant naują automobilių stovėjimo aikštelę privalomąja tvarka reikia įrengti ir įkrovimo stotelę. Taip paskatinsime jų atsiradimą prie prekybos tinklų, kitų viešųjų objektų. Pavyzdžiui, vienas stulpas su keturiomis rozetėmis – 50-iai automobilių. Tačiau norint priimti tą sprendimą reikia papildyti Statybos techninį reglamentą (STR).“

Vilnius bendrame fone su elektromobiliais atrodo gana gerai. Turime dešimt įkrovimo aikštelių ir 14 elektromobilių. Procentas labai gražus.

Diskusijoje dalyvavę Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius V. Auglys ir Susisiekimo ministerijos Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas N. Kaučikas patikino, kad apie ši priemonė jau buvo svarstoma ministerijų lygiu praėjusiais metais. Tikimasi, kad STR keitimas, numatantis reikalavimą viešose vietose kuriant infrastruktūrą įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas, suteiks didelį postūmį plėtojant viešąją elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą bei paskatins pačių elektromobilių naudojimą.

Diskusijos dalyviai taip pat pabrėžė, kad aiškumo elektromobilių įrangos gamintojams ir infrastruktūros plėtotojams suteiks ir ES direktyvoje dėl alternatyvaus kuro nustatytas įkrovos prieigos standartas, įsigaliosiantis nuo 2016 m. pabaigos.

Įkrovimo prieigos – svarbiausiose magistralėse

Susisiekimo ministerijos atstovas N. Kaučikas pasidalijo planais įrengti įkrovimo stotelių automagistralėse A1 ir „Via Baltica“. „Įkrovimo stotelių tarp Vilniaus bei Klaipėdos ir nuo Lenkijos sienos iki Latvijos sienos kelyje „Via Baltica“ planuojama įrengti kas 40–50 km. Šis stotelių tinklas užtikrins elektromobiliais keliaujančių žmonių mobilumo poreikius, išplės pasiekiamumo geografiją, taip pat užtikrins, kad užsienio piliečiai nesibaimintų vykti per Lietuvą elektromobiliais“, – pabrėžia N. Kaučikas. 

Šiems darbams planuojama panaudoti ES lėšas. Taip pat planuojama dalį ES lėšų skirti elektromobilių infrastruktūros plėtrai miestuose, kuriuose tokia plėtra yra labiausiai pagrįsta.
Diskusijos dalyviai tikisi, kad Vilniaus pavyzdžiu paseks Kaunas ir kiti didesni Lietuvos miestai. Elektromobiliai labai naudingi būtų ir kurortinėse zonose.

Nors vis manoma, kad elektromobiliai – patogi transporto priemonė tik važiuojant trumpą atstumą, pasak diskusijos dalyvių, tai laikinas dalykas. Visai realu, kad netrukus elektromobiliais bus galima leistis į tolimesnes keliones. 

Lėšos iš įvairių šaltinių

„Estija elektromobilių transporto plėtrai panaudojo atsiradusią galimybę parduodant perteklinius taršos leidimus. Tiesiog atsirado konkretus pirkėjas, kuris ir pasiūlė šią technologiją. Lietuva taršos leidimus pradėjo pardavinėti kiek vėliau. Tada ir kainos buvo mažesnės, ir kiek skeptiškas požiūris į estų sprendimą susiformavęs, – pabrėžia Aplinkos ministerijos atstovas V. Auglys. – Taigi Lietuva apsisprendė šias lėšas naudoti viešiesiems pastatams sutvarkyti, energetiniam efektyvumui didinti bei atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai. Gerai ar blogai? Lietuvos sprendimas investuoti į energinį efektyvumą mažinat šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas yra efektyvesnis, nes investuojant vieną eurą pasiekiamas didesnis efektas.

Estija, berods, iš karto įsigijo 500 elektromobilių, skirtų viešai naudoti. Dabar, jei neklystu, jie turi apie 2000 elektromobilių. Įsigyjantiems elektromobilį buvo kompensuojama tam tikra dalis išlaidų. Estijoje atlikus pradines skatinamąsias investicijas, matyt, didesnių investicijų artimiausiu metu nebereikės. 

Lietuva elektromobilių transporto plėtrai gali pasinaudoti ES, o esant didesnėms įplaukoms – ir Klimato kaitos specialiosios programos bei kitomis valstybės biudžeto lėšomis. Reikia ieškoti subalansuoto sprendimo, kad ir apmokestinant automobilius taršos mokesčiu, priklausančiu nuo realios taršos, metų, degalų ir kt. Svarbu, kad surinktos lėšos grįžtų eismo saugumo, aplinkos apsaugos priemonėms ir infrastruktūrai, taip pat mažiau taršių automobilių – elektromobilių – transporto skatinimui.“