Grėsmė kyla Kaunui ir Klaipėdai
Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba parengė potvynių rizikos valdymo plano projektą, kuriame aiškiai įvardijamos didžiausios gyventojams kylančios grėsmės.
Pažvelgus į potvynių žemėlapius matyti, kad nemaža grėsmė iškilusi ir Nemuno vidurupio regionui. Potvyniai dažnai kyla ir ties Nemuno kilpomis, jiems įtakos turi siaurame ir giliame slėnyje besiformuojančios ledų sangrūdos.
Vilniuje būta didelių potvynių
Prieš daug metų dideli potvyniai buvo registruojami ir ties Kaunu. Prie hidroelektrinės mažesni potvyniai fiksuojami ir dabar. Kaunas išsidėstęs slėnyje, todėl užliejama teritorija gali apimti apie 800 ha, didesnio potvynio atveju – net iki 1500 hektarų.
Vilniuje taip pat būta nemažų potvynių. Tačiau ateityje šiame regione jiems kilti tikimybė maža. Didelio masto potvynių būta ir Nevėžyje ties Kėdainiais bei Nevėžio intako Obelies žemupyje.
Dokumento rengėjai apskaičiavo, kad Lietuvos mastu, sniego tirpsmo sukeliami potvyniai gali užlieti 71 tūkst. hektarų plotą. Vidutinės tikimybės potvynio metu užliejamos teritorijos plotas prilygtų maždaug Kretingos rajono savivaldybės plotui. Priekrantės teritorijoje vieną kartą per dešimt metų kylantis potvynis užlietų plotą, kuris lygus maždaug Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijai.
Gali būti apsemiami gyventojų namai
Gerai bent tiek, kad potvyniai, išskyrus Nemuno žemupį, yra trumpalaikiai. Pasak pašnekovo, dėl sniego ir liūčių upėse susidarantys potvyniai vidutiniškai trunka keturias dienas, o jūros potvyniai žymiai trumpesni – trunka vos vieną parą.
Kai kada patogiau tiesiog išsikraustyti
Anot jo, didžiausia tokių potvynių grėsmė – pastatų užliejimas. Tokiu atveju sugadinami namuose esantys daiktai. Todėl, pašnekovo teigimu, rengiamas planas, kaip suvaldyti potvynių grėsmę.
„Ieškoma ekonomiškai priimtiniausio varianto. Kai kuriais atvejais žmonėms būtų daug pigiau išsikelti nei taikyti kažkokias priemones. Tai būtų efektyviausias sprendimas, nes apsauginės priemonės nėra amžinos ir neužtikrina šimtaprocentinės apsaugos. Gali būti įrengiami pylimai, bet jie dažnai ir paplaunami. Jiems reikia pastovios priežiūros, be to, taip darkomas kraštovaizdis,“ - dėstė G. Dūdėnas.
Kaip bebūtų, anot G. Dūdėno, kiekvienas žmogus, prieš keldamasis į potvynio grėsmės zoną, turėtų įvertinti riziką ir nuspręsti, ar jam priimtina, kad turtą gali sugadinti vanduo. Taip pat jis dėstė, kad šiose zonose numatoma įvesti tam tikrus apribojimus.
„Tose teritorijose turėtų atsirasti ribojimai dėl urbanizacijos plėtros. Tai apims tiek privačią statybą, tiek ir valstybės objektus. Statyba turėtų būti draudžiama arba leidžiama tik tokiu atveju, jei pastatai būtų atsparūs potvyniui. Tokių priemonių reikia, kadangi žemėlapyje nurodytose vietose yra didelio pavojaus grėsmė“, - sakė pašnekovas.