Atrado soduose vertingą žaliavą: tik ar sodininkai sutiks atiduoti

Gyvenantys privačiuose namuose arba vasarojantys sodų bendrijose metai iš metų susiduria su problema, kurios niekaip negali išspręsti – genint medžius susidaro krūvos šakų, bet jas deginant galima užsitraukti aplinkosaugininkų rūstybę. Verslininkai siūlo išeitį – šakas ne deginti, o smulkinti ir mulčiuoti, o vėliau šį mulčą galima naudoti kaip trąšą. Vis dėlto patys sodų bendrijų atstovai šią idėją vertina skeptiškai – šakas susmulkinti jie leistų, tačiau už tai mokėti nenori.

Šakų per visą Vilnių susidaro labai daug

Sostinėje už žaliųjų atliekų – lapų, šakų, žolės – deginimą gresia baudos. „Tvarkymo ir švaros taisyklių“ punktuose numatyta, kad gyventojai savo kiemuose negali kūrenti laužų, deginti lapų, šakų, žolės ir kitų atliekų. Šio punkto nesilaikymas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 straipsnį užtraukia baudą iki 579 eurų. Gamtos sergėtojai aiškina, kad gyventojai, deginami žolę ar šakas, lapus, kartu sudegina ir dirvoje gyvenančius vabzdžius, išnaikina paukščių ar gyvūnų buveines. Nuo liepsnojančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Siekiant išvengti žalingų ir sunkių padarinių aplinkai bei žmonėms yra patvirtintos taisyklės, kaip viską daryti saugiai.

Tačiau esama tvarka nėra patenkinti sodų bendrijų gyventojai. Soduose, kur žmonės laiko daržus, turi užsiauginę vaismedžius, susidaro ganėtinai daug žaliųjų atliekų – ypač nugenėtų medžių šakų. Jas paprasčiausia ir ūkiškiausia sudeginti, tačiau tai darydami jie rizikuoja gauti pinigines baudas, jeigu būtų sučiupti už rankos.

Vilniuje yra per 160 sodų bendrijų, galbūt jų pirmininkai savo sodų bendrijose susiorganizuotų šakų sunešimą į vieną vietą ir mes galime atvažiuoti ir susmulkinti. Vieną dieną vienoje bendrijoje, kitą kitoje, apvažiuoji visus ir susmulkini

J. Mėlinauskaitė

„Sodininkai neturi, kur padėti nugenėtų medžių šakų, kurių kiekviena bendrija prikaupia pakankamai daug. Sodų bendrijų vien Vilniaus mieste yra 164, Vilniaus rajone - 178. Tai yra pakankamai didelis skaičius. Vilniaus miesto savivaldybė dar labiau sugriežtino baudas dėl šakų utilizavimo jas deginant mieste. Dabar jos siekia 579 eurus. Žmonėms pakankamai sudėtinga šakas suvežti į tam skirtus priėmimo punktus, todėl apsikraunant medžių liekanomis susidaro diskomfortas, o ir į komposto krūvas jų nesupilsi“, - GRYNAS.lt pasakojo Justina Mėlinauskaitė, atstovaujanti įmonę, kuri nori sodų bendrijoms pasiūlyti naują paslaugą – šakų smulkinimą. Anot jos, susmulkintos šakos vėliau gali virsti mulču ir būti sėkmingai panaudotos ūkyje.

„Smulkintos šakos gali tikti net ir kompostavimui komposto dėžėse, esančiose soduose. Galbūt taip pavyktų išspręsti bendrijų opią problemą ir kviesti žmones vienytis, kurti bendrą aplinką, malonią visiems. Savo rate kalbėti apie įvairius sprendimo būdus galime visada, bet ne visada pavyksta juos realizuoti kalbant tik „savo kieme“, - sakė pašnekovė.

Pristatė verslo idėją

Paklausta, kodėl sodų bendrijose žmonės šiuo metu nesmulkina šakų ir nemulčiuoja jų, J. Mėlinauskaitė teigė, kad tam reikalinga speciali technika. Vienam žmogui ją įsigyti būtų brangu ir neapsimokėtų, tačiau jeigu kooperuotųsi sodų kolektyvas, jam tokią paslaugą, pasak pašnekovės, iš šalies pirkti apsimokėtų.

„Vilniuje yra per 160 sodų bendrijų, galbūt jų pirmininkai savo sodų bendrijose susiorganizuotų šakų sunešimą į vieną vietą ir mes galime atvažiuoti ir susmulkinti. Vieną dieną vienoje bendrijoje, kitą -kitoje. Apvažiuoji visus sodus ir susmulkini (šakas, – red. past.)“, - kalbėjo moteris.

Sodų bendrijų atstovas: turėk tūkstančius - tau bet ką padarys

Savo ruožtu Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius GRYNAS.lt teigė, kad atliekančias nugenėtas medžių šakas sodininkai degina, nors to daryti ir negalima.

„Turime problemą su šakomis. Sudegina jas - ir viskas. Jūs patarkite, ką daryti kitaip. Yra mašinos, kurios šakas susmulkina, bet kur tada pjuvenas dėti? Jeigu turi krosnis, galima kūrenti, o jeigu neturi? Uždrausti yra labai paprasta, bet uždraudžiant reikia išspręsti klausimą, ką daryti“, - sakė pašnekovas.

Jo teigimu, sodininkas nėra toks turtingas, kad galėtų bet kokiai sričiai prisitaikyti techniką. Vyras skeptiškai įvertino verslininkės pasiūlymą. „Turėk tūkstančius - tau bet ką padarys! Koks čia gali būti kompostas susmulkinus šakas ir kiek reikės laukti – šimtą metų, kol ten supus. Tuo labiau, jei sklypeliai po šešis arus, o žmogus daržoves ir visa kita augina - pusės sklypo negali užleisti kompostavimui“, - sakė E. Germanavičius.

Jiems reikia rasti transportą, reikia deginti kurą, jeigu atstumas yra nemažas, tai yra tam tikras nepatogumas. Vargu ir ar racionalu grėbuką žolės vežti 50 km su automobiliu į kompostavimo aikštelę, vargu, ar tai būtų ir ekologiška, ir protinga, ir draugiška aplinkai.

T. Petrokas

Anot pašnekovo, būtinai reikia leisti deginti šakas, tik galėtų būti nustatyti apribojimai, kada tai leidžiama daryti: galbūt tik darbo dienomis, kad savaitgalis žmonės galėtų pailsėti ir pakvėpuoti grynesniu oru.

„Pas mus madinga viską uždrausti ir baudas skirti, tada visi būna patenkinti ir trina rankomis – neva išsprendė klausimą“, - kalbėjo E. Germanavičius.

Paklaustas, ar sodų bendrijų gyventojus domintų verslininkų pasiūlymas – atvažiuoti ir susmulkinti šakas, kad vėliau iš jų būtų galima pasidaryti mulčą, - jis pabrėžė, kad didžioji dalis sodų gyventojų – pensininkai, kurie neturi atliekamų pinigų.

„Kiekvienas nori uždirbti ir plėšia pinigus kaip reikiant. Tos šakos yra kaip antrinė kuro žaliava, galbūt tegu jie tas šakas sau pasiima ir bus jos nemokamos joms. Visi nori uždirbti, išskyrus nelaimingą sodų bendrijų žmogelį, va tas tau jau gali mokėti už viską“, - piktinosi E. Germanavičius.

Aplinkosaugininkas: kaimuose daroma išimtis

Trakų rajono agentūros vyr. specialistas Tomas Petrokas GRYNAS.lt patvirtino, kad iš tiesų rajonuose, kur yra sodų bendrijų ar individualių namų, yra problema su žaliųjų atliekų deginimu.

„Vis dar žmonės yra įpratę deginti žaliąsias atliekas – medžių šakas, genėjimo atliekas, sausą žolę, lapus. Dažniausiai mes sulaukiame kaimynų skundų, kuriems trukdo pats deginimas. Jeigu mes patys pamatome tokį atvejį, irgi vertinate jį kaip atliekų deginimą. Bet yra tam tikri niuansai. Žaliąsias atliekas draudžiama deginti tik miestų teritorijose, o miestų statusą turi bent kelios gyvenvietės Trakų rajone. Kaimų vietovėse deginti galima, bet yra reikalavimas, kad tai vyktų 30 metrų nuo statinių ir 100 m nuo miško“, - aiškino T. Petrokas.

Anot jo, specialiai žaliosioms atliekoms rinkti yra atidaryta žaliųjų atliekų aikštelė Lentvaryje, todėl žmonės yra skatinami gabenti atliekas tenai. Tačiau ne visiems tai yra patogu.

„Jeigu tai yra nedideli kiekiai (žaliųjų atliekų – red. past.), žmonės važiuoti nenori, neturi tokio įpročio. Be abejo, jiems reikia rasti transportą, reikia deginti kurą. Jeigu atstumas yra nemažas, tai yra tam tikras nepatogumas. Vargu ir ar racionalu krūvelę žolės vežti 50 km automobiliu į kompostavimo aikštelę, vargu ar tai būtų ir ekologiška, ir protinga, ir draugiška aplinkai“, - svarstė pašnekovas.

Kiekvienas nori uždirbti ir plėšia pinigus kaip reikiant. Tos šakos yra kaip antrinė kuro žaliava, galbūt tegu jie tas šakas sau pasiima ir bus jos nemokamos joms. Visi nori uždirbti, išskyrus nelaimingą sodų bendrijų žmogelį, va tas tau jau gali mokėti už viską.

E. Germanavičius

O paklaustas, kodėl galioja draudimas deginti žaliąsias atliekas privačiose teritorijose, aplinkosaugininkas išskyrė dvi pagrindines priežastis – oro taršą ir gaisro prevenciją. „Deginant atliekas, net ir sugrėbtas, visada yra rizika, kad nesukontroliuosi degimo proceso. Taip pat yra ir atmosfera teršima“, - sakė T. Petrokas.

Per metus Trakų rajone nubaudžiama iki dešimties pažeidėjų, kurie nepaiso žaliųjų atliekų deginimo reikalavimų. „Įspėjimas kaip sankcija yra nenumatytas. Skiriame ir baudą, ir netgi žalą už atmosferos teršimą skaičiuojame. Tai yra rimta. Nėra taip, kad galime užsimerkti prieš tokius pažeidimus ir juos ignoruoti“, - sakė T. Petrokas.

Pasiteiravus, kokias išeitis turi sodininkai, kurių kieme susikaupia daug žaliųjų atliekų, aplinkosaugininkas teigė, kad galimi du keliai: arba atiduoti tokias atliekas į kompostavimo aikšteles arba kompostuoti patiems. „Jie gali tokias atliekas kompostuoti ir savo sklype – tai gal netgi dar geresnis variantas. Jeigu tavo sklype susidarė tokių atliekų, nedegini jų, nemeti per tvorą pas kaimyną, o turi ar komposto dėžę ar duobę ir susitvarkai pats. Visgi kompostavimas yra žymiai ilgesnis procesas, tam reikia metų ar dviejų, be to, tai užima vietą. Jeigu tai kolektyvinio sodo teritorija, kuri apima 6 arus, tenka taupyti kiekvieną metrą“, - sakė Trakų rajono agentūros vyr. specialistas.