Kai Vilniaus viešasis transportas pagaliau pradėjo modernėti, vilniečiai tapo labai rūpestingi ir ištikimi tradicijoms. Nepanorę pirkti plastikinių kortelių, nušlavė visus senus gerus popierinius bilietėlius ir pradėjo atvirai reikšti savo susirūpinimą senjorais.
Gerbia tradicijas
Vilniečiai gaili senolių, nuo 1970-ųjų komposteriu kasdien perrėžiančių bent po kelis popierinius bilietėlius. Kaip jiems teks susidraugauti su plastmasine miestiečio kortele? Tačiau ir jaunesniems vilniečiams patinka tie rausvai, žaliai ir mėlynai dažyti popieriukai ir nė už ką nenori jie jų atsisakyti. Žymėti bilietėlius įprasta, paprasta, o ir plastikinės kortelės, priešingai nei popieriuko, su lygintuvu neišlyginsi ir taip lengvai „nepazuikiausi“.
Viešojo transporto reforma nėra tokia žiauri savo vartotojams ir iš rinkos popieriukų dar neišstums. Kitais metais galima bus bilietėlių nusipirkti pačiame troleibuse ar autobuse ir ramiai važiuoti iki paskutinės maršruto stotelės. Kioskuose įsigyti bus galima tik virtualių bilietų – jie egzistuos plastikinėje daugkartinėje kortelėje.
Taupys popierių
Žvelgiant į viešojo transporto pokyčius per ekologinę prizmę, galima įžvelgti privalumą – bergždžiai sunaudojama bus žymiai mažiau popieriaus. Tiesa, plastikinės kortelės taip pat nėra geriausias gamtos draugas, bet tarnaus jos daug ilgiau nei pačio sukčiausio „zuikio“ popierinis bilietas.
Paskutinieji konduktoriai iš autobusų išlipo dar 1967-aisiais ir nuo tada bilietėliai tapo neatsiejama viešojo transporto dalis. „Susisiekimo paslaugų“ duomenimis, vien tik per 2011-uosius įvairiaspalvių bilietėlių iš kioskų ir iš vairuotojų buvo nupirkta virš 34 mln. Tai reiškia, kad kiekvienas vilnietis per metus pažymi apie 60 bilietėlių. Viešojo transporto bilietai yra popieriniai ir gaminami yra ne iš perdirbto popieriaus.
Popieriaus gamybos pramonė pripažinta viena labiausiai teršiančių gamtą. Žala – tai ne tik medžių kirtimas. Popieriaus gamybai naudojama ypač daug cheminių medžiagų. Vienai tonai bilietėlių pagaminti reikia 24 medžių, į aplinką išmetama tiek anglies dioksido dujų, kiek jų išmeta automobilis, nuvažiavęs nuo Romos iki Berlyno. Taip pat sunaudojama daug vandens – tūkstančiui tonų popieriaus pagaminti reikia tiek vandens, kiek jo per dieną suvartoja visi alytiškiai.