Prie Vilniaus prekybos centro „Akropolis“ esančioje aikštelėje vykstantis renginys sutraukė būrius žmonių, vedinų keturkojais draugais. Ir kokių tik šunelių čia neatėjo! Tiesa, žmonės sunkiai brovėsi prie palapinėje įrengtos pakylos, ant kurios ir vyko visi šunų ir jų savininkų pasirodymai. Deja, bet ne iš vieno teko išgirsti garsius atodūsius, kad per žmones nemato nieko, kas dedasi ant scenos. Kai kurie žmonės įsigudrino pasirodymus stebėti ne pačioje palapinėje, o iš lauko, pro langelius, nes iš ten geriau matėsi pati scena.

Dresūros galimybės beribės

Bene vienu įspūdingiausiu pasirodymu susirinkusiuosius sužavėjo dresūros mokyklos „Reksas“ komanda – dresuoti šunys rodė pavydėtiną paklusnumą ir, ko gero, ne vieną turintį šunį priverti pasvajoti „o, kad mano keturkojis taip klausytų! “

Kaip pabrėžė šios mokyklos vadovas ir treneris Edigijus Brazys, dresūros ir bent pačių pagrindinių komandų tikrai įmanoma išmokyti bet kokį šunį. „Turime dresavimo mokytoją, kuri metė sau iššūkį ir siekia įrodyti, kad net ir moterų rankinukais vadinamus šunelius jorkšyro terjerus galima išdresuoti ir išmokyti šeimininko klausyti“, - pasirodymo metu sakė E. Brazys. Ir iš tiesų – šunelius klusniai vykdė komandas – sėsk, gulk, stovėk ramiai ir pan. ir jas atlikdamas jautėsi užtikrintai.
E. Brazys
Didžiausią klaida (kurią daro žmonės), tai įsivaizduoja, kad kai kurių veislių šunų nereikia treniruoti. Pas mažus šunis yra lygiai tokie patys dideli smegenys kaip ir pas didelius, jie lygiai taip pat reikalauja fizinio ir protinio krūvio.

Pats dvidešimt metų šunų dresavimu užsiimantis E. Brazys GRYNAS.lt prisipažino auginantis vokiečių aviganių veislės šunį ir atskleidė, kad šunelį mokyti komandų reikėtų pradėti nuo labai ankstyvo amžiaus – t.y. 2-4 mėnesių. Tam, kad jis mokėtų pagrindines komandas pakanka 2-3 mėnesių dresavimo, jeigu norite šuniui įdiegti gerus klausymo komandų pagrindus – reikėtų pusės ar metų laiko, na, o jeigu norite, kad šuo valdytų komandas puikiai – reikia su juo dirbti visą gyvenimą.

„Šunų dresūros galimybės yra beribės, kiek užtenka jums laiko ir kantrybės, noro mokyti, - sakė E. Brazys, paklaustas, kiek iš viso komandų įmanoma išmokyti šunį. - Mūsų mokykloje mėnesis dresūros kainuoja 200 litų. Manau, kad daug žmonių nesuvokia dresūros naudos, bet matau, kad padėtis gerėja – ypač jaunesni žmonės supranta, kad reikia kiekvieną šunį auklėti, socializuoti ir treniruoti“.

Atskleidė didžiausią daromą klaidą

Nors iš tiesų kiekvienas dresuojamas šunelis gali išmokti komandų, yra veislės, kurios tam pasiduoda lengviausiai – vokiečių aviganiai, šetlando aviganiai, belgų malinua, rotveileriai, auksaspalviai retriveriai. Sunkiausiai mokymams pasiduoda čiau-čiau, dalmantinai, bigliai ir pan. Taip pat prie lengviausiai dresuojamų šunų treneris priskyrė šunis mišrūnus.

„Didžiausią klaida (kurią daro žmonės - red. past.), tai įsivaizduoja, kad kai kurių veislių šunų nereikia treniruoti. Mažų šunų smegenys lygiai tokios pačios didelės kaip ir didelių šunų, jie lygiai taip pat reikalauja fizinio ir protinio krūvio. Fizinis krūvis – sportiniai pratimai, protinis – dresūra, jie abu yra reikalingi šuniui, kitaip jis nebus laimingas. Pavargęs šuo yra laimingas šuo“, - šypsodamasis dresūros subtilybes aiškino E. Brazys.

Dresūros treneris juokaudamas sakė neretai stebintis tokią situaciją, kai ne šeimininkas išveda šunį pasivaikščioti, o šuo šeimininką. Taip, anot E. Brazio, neturėtų būti.

Akcentuoja legalaus veisimo svarbą

Nors renginyje netrūko šou elementų ir smagaus bendravimo tarp keturkojų šeimininkų ir jų augintinių, neliko pamiršta ir rimta tema - nelegalūs veislynai.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, šiuo metu Lietuvoje bendra šunų populiacija yra labai didelė: skaičiuojama, kad ją sudaro apie pusė milijono šunų. Kasmet iš 50 tūkst. atsirandančių naujų šunų net 40 tūkst. yra būtent šunų daugintojų rezultatas.
Citata
Kasmet iš 50 tūkst. atsirandančių naujų šunų net 40 tūkst. yra būtent šunų daugintojų rezultatas.

„Daugintojų tikslas – kuo didesnis pelnas, pasiekiamas dauginant į tam tikrą veislę panašius šunis, mažiau pinigų išleidžiant kergiamų gyvūnų bei jų jauniklių sveikatos ir gerovės priežiūrai. Dėl to daug šunų kasmet tampa benamiais arba yra numarinami, nes žmonės negali susitvarkyti su jų elgesio problemomis bei įgimtomis ligomis, kurios yra daugintojų veiklos pasekmė. Tad renginiu siekiame šviesti visuomenę apie tai, kaip atpažinti daugintoją, ir skatinti rinktis augintinį iš patikimų veislynų, tikėdamiesi, kad sumažinus paklausą, ims mažėti ir pačių daugintojų“, - sakė B. Kymantaitė.

Švietėjišką renginį organizavo vartojimo paskolų bankas „Bigbank” ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija.