Augintiniai, keičiantys būseną ir laukiantys gabalėlio jautienos

Povandeninis pasaulis bene labiausiai žavi savo paslaptingumu. Akvariumo nereikia išvesti pavedžioti, užtenka neužmiršti retsykiais išvalyti ir pakrapinti žvynuotoms augintinėms maisto. Tačiau žuvelės daug kam atrodo nuobodus augintinis. O ką jeigu jūsų augintiniais taptų vėžiai, krevetės ar net piranijos?

Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė teigia, jog kaip ant podiumo, taip ir akvariumuose egzistuoja tam tikros mados ir jos nuolat keičiasi. Tiesa, akvariumų mados stabilesnė – nauji vėjai užpučia maždaug kas penkerius metus. „Šiuo metu vis populiariau tampa auginti paprastesnių formų, mažiau selekcijos paliestas, artimesnes gamtai gyvūnų rūšis. Tai tokios žuvų rūšys, kaip barbusai, tilapijos, ar net egzotiškesni gyvūnai, kaip vėžiai, krevetės, varliagyviai“,- pasakoja A. Pikūnienė.

Siūlo išmėginti aksolotlių auginimą

Akvariumistas Eduardas Sidikerskis trokštantiems egzotikos pataria auginti vėžius, krevetes ar net ambistomas, kitaip vadinamus vandens monstrus. „Vėžį gėlavandeniame akvariume auginti nėra sudėtinga, jam tiesiog reikalingas švarus, periodiškai keičiamas vanduo ir salelė sausumos iškilusi virš vandens“,- pataria E. Sidikerskis. Taip pat geriausia auginti 1-2 vėžius, kitu atveju jie konkuruos tarpusavyje ir gali sužeisti vienas kitą ar kitas žuvis, nes vėžiai – kanibalai.

Priklausomai nuo rūšies, vėžys gali išgyventi net iki 10 metų, teigia Lietuvos zoologijos sodo specialistė A. Pikūnienė.

Tuo tarpu gėlavandeniame akvariume auginamoms krevetėms reikalinga natūrali augmenija ir akvariumams skirtas gruntas,- patirtimi dalinasi akvariumistas E. Sidikerskis. Šių mažų (užauga tik iki 3 cm dydžio) vandens gyvūnėlių yra ne viena rūšis, jos greitai veisiasi, gyvena apie 2-3 metus ir puikiai pagyvina akvariumą spalvomis, tad lengva jų priežiūra lemia pradedančiųjų akvariumistų susidomėjimą krevetėmis.

„Viena iš populiarių krevečių rūšių yra raudonoji vyšnia (angl. red cherry), kuri užburia savo ypatinga raudona spalva“,- vandens padarėliu žavisi akvariumistas E. Sidikerskis. 

Labiau patyrusiems akvariumistams E. Sidikerskis siūlo auginti aksolotlius, kurie yra ambistomos (kitaip vadinamo vandeninio monstro) lerva turinti unikalų bruožą – dauginasi būdama lervos stadijos, t.y. nesulaukus virsmo į savo galutinį pavidalą. Auginama akvariume ambistomos lerva visą gyvenimą praleidžia lervos būsenoje, turi nepilnai išsivysčiusius plaučius ir žiaunas, tad joms reikia išnirti į paviršių įkvėpti oro. O norint, kad lerva virstų ambistoma reikėtų po truputį mažinti deguonies kiekį vandenyje ir jo lygį akvariume, suteikti sąlygas ambistomos lervai „išeiti“ į sausumą.

Suaugusi ambistoma netenka išorinių žiaunų, kvėpuoja plaučiais ir per odą, tad praranda dalį savo grožio – žiaunų, kurios vandens gyvūnėlį paverčia panašų į drakoną. Taip pat laikyti ambistomą yra kur kas sunkiau nei jos lervą, nes ji tampa reiklesnė. Tačiau auginti ambistomos lervą akvariume ir stengtis pasiekti kitą gyvūno stadiją yra be galo įdomu.

Galima auginti ir varles arba piranijas

Taip pat Lietuvos zoologijos sodo specialistė pataria akvariume auginti naguotąją varlę, kuri įdomi tuo, jog priklausydama varliagyvių klasei, visą gyvenimą praleidžia po vandeniu. Auginant naguotąją varlę, ją šerti reikia uodo trūklio ar kitomis lervomis, kurių galite rasti žvejybos prekių parduotuvėse, taip pat negalima akvariumo iki pat viršaus užpildyti vandeniu, nes gyvūnėliui reikia iškilti į paviršių įkvėpti oro.

Lietuvos zoologijos sode auginamos raudonosios piranijos, taip pat prikausto dėmesį. Raudonosioms piranijoms reikalingas pritemdytas apšvietimas ir išskirtinis maistas – dažniausiai piranijos maitinamos jautiena. „Nors dauguma žmonių raudonąsias piranijas auginti baiminasi, tačiau jos niekada iš karto nepuola žmogaus, galvodamos, jog tai - grobis“,- stereotipus sugriauna ir nuramina Lietuvos zoologijos sodo specialistė A. Pikūnienė. Piranijos pasižymi ypatinga savybe – iš savo būrio pasirenka gentainį, kurį engia ir uja, kol galiausiai skriaudžiama piranija nusilpsta ir žūva. O skriaudžiamą piraniją iškėlus iš akvariumo, likusios pasirinks kitą auką. Ši piranijų savybė siejasi su jų medžiojimo gamtoje ypatumais – piranijos pirmiausia vaiko auką, kol ji nusilpsta ir tik tada puola. 

Norint auginti paprastesnę žuvį, patariamia rinktis paku rūšį, kurios priklauso piranijų grupei, tačiau nėra plėšrios ir minta augalais. „Jos netgi mėgsta laznydo riešutus ir suvalgo juos išsilukštendamos iš kiauto“, - apie neįprastas žuvis pasakoja specialstė A. Pikūnienė. 

Žuvelių neišvesi pasivaikščioti

Pirmiausia prieš įsigyjant akvariumą, reikėtų daugiau pasidomėti vandens gyvūnais, jų priežiūra ir nuspręsti ar toks augintinių gyvenimo būdas mums yra tinkamas, nes žuvys yra tokie gyvūnai, kuriuos reikia stebėti, jų negalima paimti į rankas, pasišaukti. 

A. Pikūnienė

Nors dauguma žmonių raudonąsias piranijas auginti baiminasi, tačiau jos niekada iš karto nepuola žmogaus, galvodamos, jog tai - grobis.

„O vaikams toks ramus žuvelių gyvenimas greitai atsibosta“,- primena Lietuvos zoologijos sodo specialistė A. Pikūnienė.  Tad tvirtai nusprendus įsigyti akvariumą patartina pirmiausia išsirinkti augintinius kreipiant dėmesį į jų išvaizdą. Tik tuomet pasidomėti išsirinktų rūšių auginimo ir priežiūros specifika ir pagal tai komplektuoti akvariumą. Juk akvariumą dažniausiai stebėsite, su žuvelėmis neteks eiti pasivaikščioti, tad svarbiausia - jus atpalaiduojančiai nuteikiantis vaizdas.

Apskritai akvariumą patartina įsigyti žmonėms, kurie dirba įtempą darbą, daug dirba prie kompiuterio, nes akvariumas ramina, leidžia atsipalaiduoti, pataria šaltakraujų gyvūnų specialistė A. Pikūnienė: „Tu pamatai, kad gyvenimas gali būti gražus ir mielas niekur neskubant“.

Vieniems reikia augalų, kiti - juos gali nuniokoti

Nusipirkus akvariumą pirmiausia reikia susodinti augalus, juos parinkus pagal auginamos rūšies gyvenimo būdą – ciklidų grupės žuvims augalai nereikalingi, nes bus suniokioti, tačiau tokioms žuvims būtina įrengti slėptuves iš akmens, molio ar panašias dekoracijas.

Tuo tarpu gyvavedės žuvys (pvz. barbusai) mėgsta gyvus augalus ir joms reikia augalinio akvariumo. Kaip gyvūnas gyvena natūralioje gamtoje, tokią aplinką būtina sukurti ir akvariume. Augalus akvariume reikia sodinti tuomet, kai pusė akvariumo yra užpildyta vandeniu, kuris negali būti virintas ar kalkėtas. Tuomet įpilti likusią dalį vandens, sudėlioti dekoracijas ir tik po maždaug savaitės – suleisti žuvytes bei kitus vandens gyvūnus. Jei planuojamos auginti kelios rūšys, geriausia gyvūnus į akvariumą suleisti visus kartu. 

Lietuvos zoologijos sodo specialistė gruntą akvariumui pataria pirkti zoologijos prekių parduotuvėse, o ne imti iš gamtos, nes tokiam gruntui perplauti reikalingos vandens sąnaudos yra nepalyginamai didesnės. Taip pat svarbu nepamiršti, jog žuvys skirstomos į dugnines, vidurio zonos ir plaukiojančias paviršiumi, tad geriausia rinktis skirtingų zonų žuvytes, kad visas akvariumas būtų užpildytas ir gražiau atrodytų bei žuvys pasiskirstytų teritorijas ir nekonkuruotų tarpusavyje. 

Nors daugumą vandens gyvūnų auginti išties paprasta laikantis visų nurodymų, tačiau jiems vis tiek reikalinga kasdieninė priežiūra. Akvariumistas E. Sidikerskis juokauja: „Kartais kai kuriems akvariumistams norisi pasiūlyti išpilti vandenį iš akvariumo ir įleisti į jį žiurkėną“.

Tad rūpinkimės akvariumo gyventojais ir jie mus džiugins savo spinduliuojama ramybe.