Pasiūla – didėja, paklausa – mažėja
Nors, kaip teigia VTD Turizmo rinkos priežiūros skyriaus vedėjas Gintautas Indriūnas, 2008-2009 m. ekonominė krizė turėjo didžiausią poveikį vietiniam turizmui – Lietuvos turistų skaičius per tuos metus sumažėjo apie 30 procentų, vandens turizmo populiarumas nesumenko.
„To priežastis – miestų gyventojai, daugiausiai jaunimas, vis labiau domisi aktyviu poilsiu ir vandens turizmą ėmė vertinti ne tik kaip įdomią pramogą, bet ir kaip sveikatos šaltinį“, - teigia G. Indriūnas. Pasak jo, šios rūšies aktyvaus poilsio rinka taip pat išsiplėtė ir geografine prasme – dabar ne vien didžiųjų miestų gyventojai yra baidarių ar kanojų nuomotojai, bet ir rajoninių miestų gyventojams plaukimas upėmis tapo populiariu užsiėmimu. „Netgi galima teigti, kad tai tapo savotiška poilsio kultūra ar mada“, - pastebi pašnekovas.
Lankomumą šiame parke iliustruoja ir skaičiai – 2008-aisiais Dzūkijos nacionalinio parko upėmis baidarėmis plaukė apie 11 tūkst., praeitais metais – 9-10 tūkst. vandens sporto entuziastų. Tačiau prognozuoti, kiek lankytojų galėtų būti šiemet, L. Černiauskienė nedrįso – tai esą rašymas ant vandens, viskas priklauso nuo sezono, kokie bus orai savaitgalį ir pan. „Jeigu savaitgaliais oras geras – turistų būna, žmonės ilgesnėms atostogoms atvažiuoja savaitgaliais plaukti ir derinasi prie orų“, - pridūrė vedėja.
Vandens turizmo lyderis – Dzūkijos kraštas
Pasak G. Indriūno, vietovės patrauklumas vandens turizmui priklauso tiek nuo plaukiančiųjų poreikių, tiek nuo pačios gamtos sąlygų. Tiems, kam labiau patinka ramesnis poilsis, gali rinktis vidurio Lietuvą: Šventąją, Nevėžį, Dubysą. O kas labiau trokšta nuotykio, netikėtumų, reikėtų pasirinkti Pietų Lietuvos ar Aukštaitijos upes. Kas nori grožėtis miškais siūloma pasirinkti Žemaitijos, Aukštaitijos ar Dzūkijos regionų upes arba jų atkarpas.
„Žinoma, vandens turizmo lyderis yra Dzūkijos kraštas. Tačiau per paskutinius pora metų vandens turizmo geografija ypač išsiplėtė. Vandens turizmo populiarumas ypač išaugo Minijoje, Ventoje, Dubysoje, Jūroje, vis daugiau plaukiama Šešupe, Nemunėliu – pasienio upėmis.
Tačiau „tikrieji“ vandens turizmo mėgėjai, šiandien jau nebesitenkina tradiciškai susiformavusiomis vandens turizmo trasomis. Jiems plaukimo stimulas - tai savotiškų naujų galimybių ir atradimų paieška, o Lietuvoje tokių „neatrastų“ upių išties dar daug”, - vandens sporto entuziastus intrigavo G. Indriūnas.
Turistai tapo kultūringesni
Nors, anot L. Černiauskienės, su lankytojų šiukšlinimu parke problemos išliko, tačiau jos nuomone, turistai tapo kultūringesni. „Turistai stengiasi išsivežti šiukšles, vietiniai mažiau šiukšlina, nes yra pastatyti konteineriai“, - apie turistų kultūros pokyčius atsiliepė L. Černiauskienė.
Pasak jos, stovyklavietėse būna visko, tačiau bjauriausia, kai žmonės, nors ir būna perspėti parko inspektorių ir baidarių nuomotojų, stoja nakvoti ir kuria laužus tam neleistinose ir nepritaikytose vietose. „Žinoma, žmonės nori kuo atokiau, nori ramybės ir nenori apsistoti bendrose stovyklavietėse, todėl taip ir yra, tačiau stengiasi šiukšlių nepalikti“, - džiaugėsi vedėja.
Iš dalies šiukšlinimą ir parko priežiūrą reguliuoja ir leidimo plaukti Ūlos upe mokestis už šios upės vandens turizmo maršruto rekreacinės įrangos paslaugas. Šis mokestis nekinta jau keletą metų, vienam asmeniui iš kišenės reikia atseikėti 20 Lt. „Kvotos – tai nepatraukli administracinė ribojimo priemonė. Tačiau reikėtų suvokti, kad jei upė nuo baidarių skaičiaus tampa „traukiniu“, tokiu atveju plaukimas – vargu, ar poilsis ir malonumas“, - mano G. Indriūnas.
L. Černiauskienė sako, kad būtų logiška, jeigu šis mokestis būtų visoje Ūloje, mat dabar jis yra tik parko teritorijoje. Tačiau esą aukštupys nėra sutvarkytas ir pritaikytas Varėnos urėdijos, ten nėra įrengta poilsiaviečių, išskyrus privačias, todėl, matyt, ir neimami papildomi mokesčiai.
Kainos svyruoja savaitės dienomis
Pasak jo, jeigu baidarės nuomojamos ne savaitgalį, galima kainą nusiderėti perpus. Paprastai baidarės nuoma dienai kainuoja apie 50 – 80 Lt. „Tačiau nereikėtų pamiršti, kad jeigu baidarės kainos nuoma maža, visada bus paskaičiuoti pinigai už baidarės transportavimą: vienas kilometras - 1 Lt. Jeigu reikalinga palapinė – tenka sumokėti dar 10-15 Lt. O jeigu reikalinga nakvynė, tuomet ją galima bus gauti stovyklavietėje – už 10-20 Lt arba kaimo turizmo sodyboje už 40-80 Lt“, - kainas palygino G. Indriūnas.
Jis pridūrė, kad šiame versle atsiranda ir įvairūs priedai: kilimėlis, kibiras, kirvukas, kuriuos taip pat tenka išsinuomoti už porą - trejetą litų. „Deja, baidarių nuomotojai kartais reikalauja susimokėti už gelbėjimosi ratą ar liemenę, bet tai turėtų būti įskaičiuota į baidarės nuomą“, - primena G. Indriūnas.
Beveik visos upės tinkamos
G. Indriūnas sako, kad beveik visos Lietuvos upės yra tinkamos vandens turizmui, tačiau reikėtų žinoti, kada ir kaip pasirinkti iškylas jomis. Esą dauguma upių tinkamos vandens turizmui ištisus metus ir tik jeigu pasitaiko ypatinga sausra, atskiros jų atkarpos tampa ne plaukimo, o pernešimo ruožais.
„Dalis upių yra tinkamos trumpą laiko tarpą, dažniausiai pavasario metu, kai jų vandens lygis smarkiai pakyla ir jos tampa sraunios ir įdomios „ekstramaliems“ plaukimams. Bet ir vasarą upių sraunumas nėra vienodas: vienos labiau tinka ramiam plaukimui, kitos reikalauja ištvermės“, - pasakojo G. Indriūnas.
Didžiausio populiarumą turi iškovojusios Dzūkijos upės: Ūla, Grūda, Merkys, Šalčia, Ančia, bei kitos. Antras vandens turizmo populiarumo regionas – Rytų Aukštaitija: Žeimena, Lakaja, Šventoji, Širvinta ir dar daug kitų.
Ne ką mažesniu populiarumu paminėtoms vandens turizmo upėms nusileidžia Vakarų Lietuvos regiono upės: Minija, Venta, Dubysa, Jūra. Pagaliau Nevėžis bei Neris – puikus pasirinkimas pailsėti ant vandens. Pirmu atveju - ramiam plaukimui, antru - labiau aktyviam.
Kainos ir populiariausi maršrutai
Dzūkijos regione rekomenduojama plaukti Ūlos arba Grūdos, kol pastarosios aukštas vandens lygis, upėmis. Savaitgalį už vienos paros išvyką dviviete baidare teks pakloti vidutiniškai 40-60 Lt.
Aukštaitijos nacionaliniame parke baidarėmis siūloma plaukioti Baluošo, Baluošykščio, Asėko, Linkmenos ar Lūšių ežeruose. Populiariausios upės šiame regione – Kiaunos ir Žeimenos. Kainos čia svyruoja nuo 50 iki 80 Lt.
Žemaitijos nacionaliniame prake tinkamiausias yra Platelių ežeras, ne tokie populiarūs – Ilgio ir Beržoro ežerai. Ekstremalams siūlomas Babrungas, tačiau pastarasis užverstas bebrų užtvankomis. Upės – Jūra, Minija, Dubysa, Venta. Kainos čia siekia vidutiniškai 50-60 Lt.
Plaukimai baidarėmis populiarėja ir miestuose – kelių valandų kelionės Nemunu siūlomos Kaune, Vilniuje populiarėja plaukimas Nerimi, Vilnele ir Vokės upe. Tiesa, kainos vienam žmogui čia gerokai svyruoja – kai kuriose interneto svetainėse galima rasti dienos plaukimo pasiūlymų už 120 - 200 Lt, tuo tarpu kiti nuomotojai skelbia tas pačias paslaugas asmeniui siūlantys už 30 Lt dienai.
Vienos dienos dvivietes baidares siūloma išsinuomoti ir plaukti Vilnelės bei Vokės upėmis. Balandžio – gegužės mėnesiais baidarės nuoma kainuotų 80-90 Lt, vasaros mėnesiais tektų pakloti 120-140 Lt.
Baidarių nuomininkai dėl didelių norinčiųjų plaukti srautų rekomenduoja baidares rezervuoti mėnesiu - dviems į priekį.