Lovą siūlo nušienauti
Sostinėje vykstančioje parodoje „Baldai 2011” lankytojų žvilgsnis bent trumpam sustoja prie neįprastos vaikiškos lovelės. Vietoj įprastų grotelių jos šonuose išrašytas žodis „Lietuva“, visas baldas išpuoštas pieštais ir drožinėtais lietuviškais simboliais. Įprastą čiužinį pakeitė kviečių želmenys, o ant jų išdėlioti ženklai, prieštaraujantys atominei energetikai.
„Šitoje vietoje piešė mano viena dukra, šitoje – kita. Čia buvo komandinis darbas“, - neslėpdamas pasididžiavimo savo kūrinį pristatė dizaineris Rytis Zaveckas. Mintis sukurti tokį baldą jam kilo gavus vaikiškos lovytės užsakymą. Norėjosi sukurti kažką neįprasto, bet galva lyg tyčia buvo kaip iššluota.
“Neturėjau jokių minčių, tačiau pradėjau galvoti apie mūsų valstybę, jos patriotinę politiką, kurios nėra, arba ji tokia palaida, kad dėl to emigracija nesuvokiamai auga. Nusprendžiau sukurti lovytę patriotine tema. Juk kaip žmones auklėsime, tokie jie ir bus. Mane įkvėpė dukros – pastebėjau, kad būdamos vos dvejų metų jos jau ėmė pažinti raides. Taigi vaikas, dar gulėdamas lovelėje, gali pratintis prie lietuviškų raidžių ir simbolių“, - samprotavo menininkas.
R.Zaveckas įsitikinęs, kad Lietuva turi istoriją, kuria reikia didžiuotis. „Manęs dažnai klausia, kodėl lovelė papuošta kryžiais. O aš nematau čia nieko keisto. Kodėl niekas nesistebi, kai žmonės kryželius kabinasi automobiliuose prie veidrodėlio? Tai yra apsaugos ženklas“, - aiškino jis.
O ką daryti su lovelėje augančia žole? „Čia gi kviečių želmenys. Po pusmečio galima nušienauti ir duoną kepti“, - juokėsi dizaineris.
Renkasi suyrančias medžiagas
Proga pristatyti savo idėjas pasinaudojo į dizaino galeriją susibūrę jaunieji menininkai. Daugeliui jų nesvetimos ekologiškos idėjos: baldai pagaminti perkūrus senus, ar iš tokių medžiagų, kurias vėliau bus nesunku panaudoti ar bent jau neterš aplinkos.
“Man tai tikrai nėra tik mada, nes rūpinuosi, kas bus su aplinka. Visuomet renkuosi tokias medžiagas, kurios lengvai suyra gamtoje. Pavyzdžiui, pakabą-lentyną padariau iš medienos ir virvelių. Gerai, kad ji labai patogi, neužima daug vietos, kai nereikia, galima suskleisti“, - pasakojo dizaineris, rodydamas savo sukurtą baldą, kurį pavadino „Mikado“, pagal jį įkvėpusį japonišką žaidimą, kuriame iš figūros reikia ištraukti kuo daugiau degtukų, stengiantis, kad jis nesugriūtų.
Bendrovė „Polichroma” pasiūlė išmėginti baldus, pagamintus iš kartono. Nors iš pradžių ant kartoninės kėdės sėdiesi labai nedrąsiai, bijodamas įgriūti, tačiau išmėginęs įsitikini – tvirtumo joms tikrai netrūksta. „Nėra taip, kad jos padarytos iš paprastos dėžės. Yra taikomos specialios technologijos, kurios yra baldų viduje. Kai kurie žmonės daiktus iš kartono netgi naudoja statydami laiptus“, - pasakojo dizainerė Rūta Valušytė.
Jį įsitikinusi, kad baldai iš kartono turi daug privalumų – yra gana nebrangūs (pavyzdžiui, staliukas ir kėdutė vaikui kainuoja apie 120 Lt), vaikai gali ant jų piešti, nėra pavojaus susižeisti į aštrius kampus.
“Sėdmaišiai iš popieriaus taip pat labai patogūs. Viršus apvyniotas tvirtesniu popieriumi, o viduje sudėti visokie popieriaus likučiai. Jei prireikia, galima viršų dar apvynioti“, - pasakojo R.Valušytė, pati patogiai įsitaisiusi ant savo sukurto baldo.
Gaivins kolegijos patalpas
Vilniaus techonologijų ir dizaino kolegijos studentai susidūrė su problema. Išeina į kolegijos kiemą, o prisėsti – nėra kur. „Galima ant fontano krašto prisėsti, bet šalta. O norisi pasėdėti, kavos išgerti, parūkyti“, - kalbėjo antro kurso studentas Edvinas Makštys.
Suradę kolegijos patalpose krūvą senų baldų studentai ėmėsi projekto „13 kėdžių“, kuriame senus baldus perdirbo taip, kad vėliau galėtų juos susistatyti lauke ir naudoti. „Šitie baldai labai patvarūs ir tikrai naudojami, ne tik skirti parodai. Surinkome senus mokyklos suolus, sulūžusią ventiliacijos įrangą, senas padangas, kompiuterių monitorius. Viena dėstytoja užsiminė, kad prie kolegijos yra labai gražių akmenukų, ir juos panaudojome“, - aprodė bendrą kūrinį studentas.
E. Makštys pasakojo, kad kolegijoje dažnai kuriami panašūs projektai. „Buvo pasiūlyta tokia tema „Išgyventi Lietuvoje“ ir visi kūrė iš kokių nors senų daiktų. Šiek tiek sarkazmo yra, bet įdomu“, - šypsojosi jis. Studentų kūriniai po to panaudojami kolegijos patalpoms atnaujinti.
Natūralumas iš mados neišeina
Originalius šviestuvus kurianti Laura Keblytė pasakojo, kad jai svarbiausia – rankų darbas ir natūralios medžiagos. „Tie visi plastikai ateina ir praeina, žmonės tokius daiktus išmeta, o natūralumas visada yra vertinamas. Dėl to aš renkuosi tokias medžiagas kaip oda ar vilna ir viską darau savo rankomis, kad būtų galima pajusti tą natūralią žmogišką šilumą“, - pasakojo ji.
L. Keblytė sakė, kad ji, kaip ir daugelis, įkvėpimo semiasi iš gamtos. „Dažniausios mano temos gėlės, daržovės, aš tokia nuolat neprivalgiusi dizainerė“, - kvatojosi ji, parodoje gavusi apdovanojimą už šviestuvą pavadinimu „Paprika“.
Paroda „Baldai 2011” vyksta Vilniuje, parodų ir konferencijų centre „Litexpo“, kovo 31- balandžio 3 dienomis.