Pastaruoju metu tapau nuolatine „Litexpo“ parodų lankytoja. Mane domina viskas: noriu ir keturkojais pasidžiaugti, ir namus atnaujinti, ir pasižvalgyti, kas naujo ir netikėto grožio pasaulyje.

Kadangi apsilankiau bemaž visose šio parodų centro rengtose parodose per pastarąjį pusmetį, galiu drąsiai teigti – į visas gyvenimo sritis ekologija, taupus vartojimas bei natūralios medžiagos jau įžengė tvirtu žingsniu ir neketina pasitraukti. Tačiau kai kupina lūkesčių surasti išsvajotąją lovą įžengiau į praėjusio savaitgalio parodos „Baldai“ ekspoziciją, supratau – bent jau šią sritį ekologija bus pamiršusi.

Inga Labutytė
Praėjusių metų parodoje galėjome rasti baldų netgi iš kartono. O kodėl gi ne? Vaikai mokosi bei žaidžia ant natūralių baldų, kainuojančių vos virš 100 litų. Ar išaugtus juos labai gaila išmesti? Tegu ir bus apipaišyti ar apklijuoti lipdukais. Galiausiai per vaikišką lovelę praėjusiais metais sugebėta išreikšti netgi tylų protestą prieš atominę energetiką.

Gausėjo daugiafunkcinių baldų, kuriuos, pavyzdžiui, galėtum naudoti ir kaip sofą, ir kaip lovą.

Nesakau, kad niekas nebesiūlo sofų-lovų, tačiau amerikietiškomis šypsenomis pasipuošę baldų gamintojai šiemet demonstravo maksimalizmą – jei jau virtuvės baldai – tai per visą kambario sieną, jei jau lova – tai tokia, kurioje tilptų dar ir trečias.

Tik viena bendrovė sugalvojo pasiūlyti lovų, susilankstančių į sieninę spintą ir gerokai taupančių namų erdvę.

O aš tokia... nelabai vertinga klientė. Tuoj imsiu klausinėti, kas, iš ko ir kaip. Ir apskritai – mėgstu senus daiktus - su savo istorija. Tokie man yra gerokai vertingesni už blizgančius ir gamyklomis kvepiančius naujus. Daugeliu atvejų tai visiškai geri ir naudojami baldai, kurie perduodami iš vienų rankų į kitas, neeikvojant medienos naujiems. Netgi iš močiučių „nuvogtos“ įvairios sovietinės detalės gali labai pagyvinti kambario interjerą. Jau pastebėjau, kad kai kurie jauni žmonės taip ir daro.
Amerikietiškomis šypsenomis pasipuošę baldų gamintojai šiemet demonstravo maksimalizmą – jei jau virtuvės baldai – tai per visą kambario sieną, jei jau lova – tai tokia, kurioje, tilptų dar ir trečias.

Taip pat vertinu natūralumą. Tačiau šiųmetinėje parodoje kaip tik jo ir pasigedau: šaltas stiklas, metalo konstrukcijos, blizgučiai, laminuoti ir dar nežinia kokiais „technologijų atradimais“ padengti paviršiai. Nors gerokai pagausėjo pintų baldų, tačiau vėlgi... nežinia, iš ko jie nupinti ir kiek gamyklos presų tas pluoštas iškentėjo. Nė kiek neprimena prieš kelias savaites Kaziuko mugės metu matytų baldų iš vytelių.

Po užrašu „itališki baldai“ puikavosi lyg ir antikvarinių formų, tačiau tiek sluoksnių lakuotos ir perlakuotos komodos, jog atrodė, kad lakas nuo jų ims varvėti tarsi medus nuo šaukšto.

Daug įvairių technologijų, susistumiančių, išvažiuojančių, susilankstančių konstrukcijų. Mano akimis žiūrint, įsigijus tokių baldų namai tampa kaži kam reikalingų mechanizmų erdve. Kai nereikia uždarinėti stalčiaus, gali jį vos stumtelti ir tuomet jis lengvai suvažiuoja pats. O kam to reikia?

Apie tai, kad vis dar pamena tvarumo idėjas demonstravo tik dizaino studentai arba dizaino studijų absolventai. Čia dar kartą apžiūrėjau jau GRYNAS.lt aprašytus Ingos Valentinienės (Vilniaus Dailės akademijos Dizaino katedra) baldus iš suspausto lino pluošto. Paprasta, lengva, modernu ir apie gamtą nepamiršta pagalvoti.

Studentai įsitikinę, kad baldai iš kartono turi daug privalumų – yra gana nebrangūs (pavyzdžiui, staliukas ir kėdutė vaikui kainuoja apie 120 Lt), vaikai gali ant jų piešti, nėra pavojaus susižeisti į aštrius kampus.

Sėdmaišiai iš popieriaus taip pat labai patogūs. Viršus apvyniotas tvirtesniu popieriumi, o viduje sudėti visokie popieriaus likučiai. Jei prireikia, galima viršų dar apvynioti“, - pasakojo studentė, pati patogiai įsitaisiusi ant savo sukurto baldo.

Prisiliesti ne tik mane, bet ir kitus lankytojus traukė KTU studentų Algirdo Striuogaičio bei Audriaus Markevičiaus darbas „Tikrasis natūralumas“. Iš dviejų rūšių medžio pagamintą stalą puošė itin realistiška medinė rožė, o šalia riogsojo dar ir „iširęs“ suolelis.
Kita vertus po kiekvienos parodos konstatuoti – „triumfuoja ekologija“ – būtų ir neįdomu.

Ir, nesumeluosiu, visiems knietėjo jį pačiupinėti. Kodėl ? Gi medis. Dar reikia pasiginčyti, koks. Prie kitų baldų tokių ginčų nekilo, nes jau nebeatskirsi. Netoliese rikiavosi dar ir medinės dueto „Yasiulis“ taburetės. Natūrali mediena ir natūrali, tatuiruočių raštais dekoruota oda. Nors negali tvirtinti, kad ekologiška, bet nosis pati sukasi artyn apžiūrėti. Nes tai ne 56-ta tokios pat formos lova.

Sužavėjo ir VDA sėdmaišiai iš popieriaus juostų. Netikrinau, ar patogiau sėdėti ant putoplasto rutuliukais pripildyto poliesterio maišo, ar ant tokio „siūlų kamuoliuko“. Bet aš neabejotinai rinkčiausi antrąjį variantą.

Iš pradžių norėjosi paminėti bendrovę, siūlančią bambuko dangą baldams, ar (tvirtino) ekologiškas alyvas grindims bei baldams atnaujinti. Bet vėliau jos vardas tiesiog ištirpo modernių formų, dirbtinių medžiagų mišrainėje.

O kur dar moterėlės su mikrofonu pasmakryje, demonstruojančios kaip „stebuklingu“ valikliu nuvalyti kaitlentę. Pro šalį stengiesi smukti taip greit, kad net nespėji susimąstyti: . „O prie ko čia... baldai?“

Nors kartoninės lovos, žinoma, nebūčiau pirkusi, visgi pasigedau tų iniciatorių, praėjusiais metais pamėginusių pristatyti kažką naujo ir visiškai neįprasto. Naujų medžiagų (studentai geba ir iš lino stalą išspausti, tai ką pademonstruosite jūs – modernieji gamintojai?), tiesiog kažko nematyto, ką 5000 kvadratinių metrų parodoje lyg ir turėjau teisę tikėtis rasti.

Kita vertus po kiekvienos parodos konstatuoti – „triumfuoja ekologija“ – būtų ir neįdomu. Tad gal iš tiesų verta pirmiausia susikoncentruoti į ekologiškas apšiltinimo medžiagas ir saulės kolektorius daugiabučiams (praėjusių metų parodos „Resta“ atradimai) . Baldų eilė, matyt, ateis vėliau.

-Gamtosauga-

Neekologiški baldai bereikalingai švaisto išteklius ir energiją. Gamintojai turėtų daugiau dėmesio skirti ekologijai ir gaminti aplinkai draugiškus baldus, siekti ir skatinti tvarų vartojimą. Vartotojai, savo ruožtu, turėtų daugiau domėtis iš ko ir kaip gaminami baldai, kokią įtaką tai daro aplinkai. Jei gamintojai ir vartotojai suras bendrus sąlyčio taškus, baldų pramonė galėtų pasukti tvarumo link.

Baldai iš medžio tai pat gali būti laikomi ekologiškais, nes gaminami iš atsinaujinančio resurso - medienos. Kita vertus, dažnai medienos baldai yra dažomi, lakuojami, kitaip padengiami įvairiomis cheminėmis, aplinkai pavojingomis medžiagomis.

Praeitų metų gamintojai pirkėjus bandė suvilioti būtent ekologiškais gaminiais. Tai buvo ženklas, kad gamintojai juda tvarios gamybos ir vartojimo link. Šiemet tendencijos priešingos - vėl grįžta metalas ir gigantomanija - priešingi ekologijai dalykai, dėl kurių turėtų sunerimti aplinką tausojantys pirkėjai.