„Tai būtų daroma tam, kad žmonės jų nenuodytų ir nenaikintų“, - aiškino O. Leiputė.
Seimo narė sako, kad toks pasiūlymas nėra naujovė, jis jau taikomas kitose užsienio šalyse, o Lietuvoje gali sulaukti neigiamų reakcijų nebent tik dėl to, kad bus grįžta prie diskusijos, ar leisti ausis ir uodegas karpyti šunims. Įstatymo pataisa leistų tokį ženklinimą atlikti tiktai katėms, o ne šunims.
„Diskusijų metu priešininkų nesulaikėme, galbūt įstatymo pakeitimas daugiau liestų šunis, kada jiems yra kerpamos uodegos, ausys – tai yra visai kiti dalykai. Mes to ir nesiūlome, nes tai yra žalojimas, o beglobių kačių ženklinimas tokiu būdu tikrai būtų mažesnė blogybė nei jų išnuodijimas“, - sakė O. Leiputė.
Seimo narė vylėsi, kad rudens sesijoje planuojamas svarstyti toks įstatymo pakeitimas neturėtų susilaukti daug kritikos ir jam turėtų būti pritarta.
Karpymas efektyvesnis nei tatuiruotės ar auskarai
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė patvirtino, kad ausų karpymo beglobėms katėms praktika yra taikoma ir kitose užsienio šalyse. Toks metodas, anot jos, katėms nėra skausmingas.
„Operacijos, t.y. kastracijos metu, kai gyvūnas užmigdytas, yra pašalinamas iki 1 cm kairės ausies galiuko. Tai realiai yra pats kamputis. Pjūvis turi būti tiesus. Tai apsaugo gyvūnus ateityje, nes leidžia juos iš toliau pamatyti pagal šį ženklą, kad nebūtų dar kartą gaudomos jau kastruotos katės, vėl operuojamos ir pan.“, - aiškino B. Kymantaitė.
Ji sako, kad kartais kačių ženklinimui gali būti naudojami ir kiti metodai, pavyzdžiui, auskarai ar antkakliai, tatuiruotės, tačiau šie metodai mažiau efektyvūs.
„Laukinę katę be gaudyklės pagauti neįmanoma, tad tatuiruotės iš tolo nelabai įžvelgsi, o visokie auskarai, antkakliai gali sukelti dar daugiau grėsmių gyvūno sveikatai – užkliūti už krūmo, išplėšti auskarą ir ausį, arba katė gali užkliūti su antkakliu kur nors ir pasismaugti“, - savo nuomonę išdėstė gyvūnų teises atstovaujančios organizacijos vadovė.