Kenkia aplinkai
Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) aiškina, kad sprogdamos pirotechnikos priemonės labai padidina triukšmo lygį, o jų degimo produktai iškart pablogina vietos aplinkos oro kokybę, mat į aplinką išmetami sveikatai kenksmingi teršalai, tokie kaip kietosios dalelės, sunkieji metalai, dujiniai teršalai. Dėl to kenčia tiek žmonės, tiek gyvūnai.
„Pavyzdžiui, dideliuose Europos miestuose stebima, kad dėl Naujųjų metų sutikimo metu sprogdinamų fejerverkų sutrikdomas įprastas paukščių gyvenimo ritmas ir jie palieka savo buveines“, – sako Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.
Anot jos, padidėjusi kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracija ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų ir kitomis lėtinėmis ligomis.
AAA teigimu, Europoje ir JAV pripažįstama, kad tai yra jau atgyvenusi ir kenkianti aplinkai pramoga, kuriai ieškoma kitų, aplinkai palankesnių alternatyvų: pirotechnikos priemonių naudojimas yra ribojamas, gyventojai skatinami jų naudoti kuo mažiau, fejerverkus pakeisti lazerių ar dronų šou.
Įvertinti, ar tikrai reikia leisti fejerverkus kviečia ir Aplinkos apsaugos departamentas. Anot jo, sproginėjantys fejerverkai žmones, gyvūnus ir paukščius gali ne tik išgąsdinti, bet ir apkurtinti ir sužeisti.
Didžiuosiuose miestuose esančios oro kokybės stebėjimo stotelės Naujųjų metų naktį registruoja ryškų oro užterštumo kietosiomis dalelėmis ir sieros dioksidu šuolį, o po švenčių ant žemės lieka kalnai šiukšlių: petardų ir fejerverkų tūtelių, kartoninių ar kitų medžiagų.
Vilniaus miesto savivaldybė savo organizuojamuose renginiuose fejerverkų jau yra atsisakiusi, taip pat šiemet nebuvo išduotas leidimas organizuoti Vilniaus fejeriją – didžiausią fejerverkų šou Vingio parke. Toks sprendimas, miesto mero Valdo Benkunsko teigimu, buvo priimtas solidarizuojantis su karo pabėgėliais ir siekiant išvengti bereikalingo streso jautresniems žmonėms ir gyvūnams, taip pat vengiant oro taršos.
Griežtins taisykles
Gyventojams šaudyti fejerverkų niekas nedraudžia, tiesa, jų naudojimas bus griežtinamas.
Lapkritį parlamentarai po svarstymo pritarė Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko teiktoms Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pataisoms. Jomis numatoma didinti amžiaus cenzą – F2 kategorijos fejerverkų, vadinamųjų „bambioškių“, galėtų įsigyti ne jaunesni kaip 18 metų jaunuoliai. Šiuo metu tokie fejerverkai parduodami asmenims nuo 16 metų.
Siūloma drausti naudoti tokius fejerverkus sausio-lapkričio mėnesiais, paliekant išimtis atskirus leidimus turintiems verslams. Prekiauti tokiomis pirotechnikos priemonėmis būtų galima tik gruodžio mėnesį laikinose prekybos vietose.
Norima uždrausti prekybą fejerverkais degalinėse bei sugriežtinti pardavimą internetu. Numatoma, kad parduoti pirotechnikos priemones internetu galėtų tik patys įmonių specialistai, turintys atitinkamus leidimus, pristatantys prekes pirkėjui ir supažindinantys jį su saugaus fejerverkų naudojimo taisyklėmis.
Pirminiame įstatymo projekte sumanytojai siūlė visiškai uždrausti profesionaliąsias F4 kategorijos pirotechnikos priemones, tačiau vėliau to atsisakyta. Visgi, F4 kategorijos fejerverkų naudojimo kontrolę siūloma palikti savivaldos rankose – atskiros savivaldybės galėtų pasirinkti zonas, kuriose profesionaliųjų fejerverkų naudojimas, rašė ELTA.
Žalą mato ir gyventojai
Kalbinti gyventojai papasakojo, ką mano apie fejerverkus, ar patys juos leidžia ir paminėjo priežastis, kodėl jų reikėtų vengti.
„Gražu, bet tai pinigų ištaškymas į orą, o ir ne visi gražius perka, gražūs kainuoja, todėl dažnai leidžia bet ką, tik dėl triukšmo. Gaila man ir oro, nes net sunku kvėpuoti, gaila šunų, nes jiems būna panika. Mes neleidžiame jau seniai.“ Vitalija, 39 m.
„Man fejerverkai yra tai, be ko galiu išsiversti, labai trumpas jų efektas, o paskui pilna dūmų, šiukšlių, ne visi atsargiai naudojasi, nes 12 val. jau būna girti. Miesto fejerverkų visai nepasigendu. Kita dalis – gyvūnai. Mūsų šeimos šuo bijo, todėl didelė problema, kur dėti ar slėpti šunį. Tikiu, kad kas neturi augintinio nesupras, bet paskui gali tam gyvūnui pakrikti psichika ir bus daug sunkiau su tuo gyventi ir t.t.“ Gabrielė, 34 m.
„Nors fejerverkai kaip reginys man iš esmės patinka, tačiau tikrai nėra būtini ir pati jų nesprogdinu. Tai labai trumpalaikė ir nieko vertingo nepaliekanti pramoga, turinti daugiau trūkumų nei privalumų. Jau neskaitant to, kad kelia susižalojimų pavojų, jie taip pat bereikalingai gąsdina gyvūnus, galbūt ir jautresnius žmones. Taip pat labai erzina po Naujųjų metų besimėtančios fejerverkų šiukšlės, kurias po to dar tenka matyti ilgą laiką. Be to, vaikai prisiperka visokių petardų ir mėto žmonėms po kojomis ar į balkonus.“ Agnė, 34 m.
„Man gražu. Žinau, kad tiems, kas turi augintinius, būna bėdų, nes jie labai stresuoja, aš pati gyvūno neauginu. Dar yra toks aspektas dėl karo Ukrainoje, galbūt solidaru būtų atsisakyti juos šaudyti.“ Erikas, 39 m.
„Per Naujuosius fejerverkus sutinku vonioje ir dar su ausinėmis. Taip nuo 23.30-00.30 val. Nuo fejerverkų man būna migrena. Nesugalvočiau eit žiūrėt. Gyvūnams žmonės perka, skaičiau, prieš mėnesį arba savaitę raminamųjų, kad pradėtų raminti, nes kitaip iki epilepsijos kai kuriems būna. Fejerverkai yra pinigai į orą. Vakarų šalys jau uždraudė. Juos pakeisti turi dronai, valdomi žmonių. Fejerverkų šaudymą prilyginčiau rūkymui - kenki kitiems, pats norėdamas papramogauti. Tik tie, kas nemoka švęsti civilizuotai, šaudo.“ Aurelija, 30 m.
„Aš esu prieš fejerverkus, neįmanoma miegoti. Leisti pradeda vos ne nuo 8 vakaro ir tada visą naktį. Santariškėse yra daug ligoninių, žmonės gydosi nuo vėžio, o ten poška visur iš eilės be paliovos, niekas negali ilsėtis. Apskritai nesaugu, pavyzdžiui, kaimynams į balkoną yra įskridusi kažkokia petarda. Kitą dieną pilna šiukšlių visur, kas jas tvarkys. Jei nori žmonės leisti fejerverkus, tegul tai daro laukuose, bet tikrai ne daugiabučio kiemuose.“ Irena, 60 m.
„Jau kelinti metai per Naujuosius lyja, apsiniaukę, jokių fejerverkų net nesimato, tik triukšmas visur aplink miegamuosiuose rajonuose ir baisus smogas būna, smirda degėsiais. Tai kam išvis juos leisti.“ Violeta, 37 m.
Keturios kategorijos
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatyme fejerverkai pagal pavojingumą skirstomi į keturias kategorijas.
F1 kategorijos fejerverkai, keliantys labai mažą pavojų, mažai triukšmo ir skirti naudoti aptvertose teritorijose, taip pat gyvenamosiose patalpose.
F2 kategorijos fejerverkai, taip pat keliantys mažą pavojų ir mažai triukšmo, yra skirti naudoti aptvertose teritorijose, esančiose lauke.
F3 kategorijos fejerverkai – tai pirotechnikos gaminiai, keliantys vidutinį pavojų ir skirti naudoti didelėse atvirose teritorijose, jų keliamas triukšmas neviršija nustatytų ribinių (leistinų) dydžių.
Tuo metu F4 kategorijos fejerverkai, keliantys didelį pavojų, yra skirti tvarkyti (prižiūrėti) ir naudoti tik pirotechnikams, jų keliamas triukšmas taip pat neviršija nustatytų ribinių (leistinų) dydžių.
Meteo.lt informuoja, kad sutinkant 2024-uosius metus didžiojoje Lietuvos dalyje (ypač šalies rytuose) bus gana prastos sąlygos teršalų sklaidai, prognozuojamas silpnas vėjas, todėl pirotechnikos sukeliama oro užterštumo problema bus aktuali.
Specialistai sako, kad oro tarša, priklausomai nuo orų sąlygų, Naujųjų metų išvakarėse išauga nuo kelių iki keliolikos kartų.