Vėluojantis pavasaris iki paskutinės akimirkos parko gėlininkėms neleido nurimti.
„Jei būtumėte atvykę prieš savaitę, tulpių žiedų nebūtumėt išvydę. Juk šiluma vėlavo šiais metais, o tulpėms reikia jos ir drėgmės. Tik tuomet jos džiugins savo žiedais“, - paskutinius pasiruošimo darbus skubėdama baigti kalbėjo parko gėlynus prižiūrinti Vida Jonušienė.
28 hektarų dvarvietės teritoriją prižiūri tik dvi muziejuje dirbančios moterys.
“Auginame 340 rūšių tulpių. Daugiausia yra senovinių tulpių rūšių. Juk tokios tulpės buvo auginamos prieškario agronomo dvare“, - pasakojo V.Jonušienė.
Šiemet parko gėlyne buvo pasodintos 8 naujos tulpių rūšys.
„O iš viso čia pasodinta 180 tūkstančių tulpių svogūnėlių. Turime daug darbo, juk kiekvieną augalą turime prižiūrėti. Kai nužydės tulpės, žiedais akį džiugins bajorės, flioksai, rykštenės, snapučiai, vėlyviai“, - kalbėjo kita šio parko gėlininkė Galina Kulpienė.
Moterys tikino, kad jei ne Darbo biržos siųsti pagalbininkai, neužtektų rankų visiems parko augalams.
„Norint, kad augalai vešėtų, reikia nuolatinės priežiūros. Po šventės teks atsodinti tai, kas bus nutrypta, nužydėjusius augalus keisime naujais“, - pasakojo muziejaus darbuotojos.
Į Tulpių žydėjimo šventę kasmet susirenka apie dešimt tūkstančių žmonių.
Tulpių žydėjimas apie dvi savaites traukia lankytojus į Burbiškį.
Tiesa, parko prižiūrėtojai sielojasi, kad neretai svečiai stengiasi ne tik tulpių svogūnėlius išsirauti ir išsinešti, bet mėgina nugvelbti net vienmečių gėlių sodinukus. Esą ypač gėlynus nuniokoja atvykėliai iš Latvijos.
Šeštadienį šventės pradžia bus skelbiama 11 val. Svečių lauks koncertai, parodos, specialiai vaikams skirta programa, tautodailininkų gaminių mugė, pramogos su žirgais, įvairūs atrakcionai.
Burbiškio arba Baženskių dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XVII a. Parko teritorijoje esančiuose tvenkiniuose yra 15 salų. Tvenkiniai sujungti vienuolika lieptų ir tiltelių.
Dvaro savininkai Baženskiai kūrė didelį ir puošnų parką, jame statė paminklus, skulptūras, kaupė archyvą ir biblioteką.
Sovietmečiu dvaras buvo visiškai nuniokotas, iki šių dienų neišliko jokių autentiškų eksponatų.
Tačiau dvaro paveldėtojas Adomas Baženskis, gyvenęs Gniezne, Lenkijoje, 1992 m. dvarą padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei, ir jis vietos valdžios rūpesčiu buvo atkurtas.