Čia tai bent: statybų idėjos, apie kurias galbūt išgirsite pirmą kartą gyvenime

Nuo 2020 metų Lietuvoje statysime tik energetiškai efektyvius A klasės namus. Kokias medžiagas galima bus jiems panaudoti, kaip jas pritaikyti ir kokias naujoviškas namų idėjas jau dabar siūlo architektai? Tokia tema seminarų cikle „Draugiškos aplinkai statybos žaliems“ pasisakė architektas Gintaras Klimavičius. Kai kurie architekto pateikti pavyzdžiai šiandien skamba beprotiškai. Tačiau galbūt jau po dešimtmečio turėsime ištisus tokių namų rajonus?

Ateitis – atsinaujinanti energetika

Architekto teigimu, visi ekologiški ir energetiškai efektyvūs namai visų pirma turi turėti gerą inžinerinę sistemą. Taip pat būtina galvoti apie alternatyvių sistemų įdiegimą – apie tai, kaip gauti energiją iš saulės ar vėjo.

„Mums yra sakoma, kad Lietuvoje nėra saulės. Jos yra visame pasaulyje ir Lietuvoje yra pakankamai. Galvojant apie alternatyvias sistemas – o tai daryti būtina – saulės turime tiek pat, kiek Vokietijoje, tik galbūt trumpesnį laikotarpį. Tikrai galime gauti 1000 vatų (saulės energijos - red. past.) į kvadratinį metrą. Su vėju Lietuvoje blogiau – turime 2-4 metrus per sekundę (vėjo greičio- red. past.) ir tik pajūryje vėjas būna stipresnis. Galvojant apie vėjo jėgaines, reikėtų pamąstyti, ar tikrai to reikia, nes tai pakankamai brangu ir nėra labai efektyvu. Tačiau didelis pliusas, kad jėgainė dirba naktį“, - seminaro metu saulės ir vėjo jėgainių privalumus ir trūkumus trumpai aptarė G. Klimavičius.

Apžvelgdamas biokuro kaip alternatyvaus šaltinio panaudojimą, architektas pateikė įdomų pavyzdį iš Japonijos. Ten jau yra prietaisų, kurie visą plastmasę sugeba susmulkinti ir perdirbti į biokurą.

„Šį kurą galite naudoti arba automobiliui, arba, turėdami garo generatorių, gaminti elektrą. Tai yra garažinis prietaisėlis. Idealus tiems, kas gyvena kvartale : surenki iš kaimynų butelius ir turi kuro“, - pasakojo architektas. Jo teigimu, įvairios alternatyvios energijos sistemos mažėja ir vis geriau prisiderina prie vartotojų poreikių.

Anot pranešėjo, jeigu anksčiau buvo prognozuojama, kad 2030 metais pasaulis galėtų visiškai pereiti prie atsinaujinančios energijos šaltinių ir nenaudoti iškastinių, dabar ši data dar labiau artėja.

„Įvertinus vokiečių, amerikiečių patirtį fotovoltikos srityje, greičiausiai kokiais 2024 metais jau galėtume be iškastinių žaliavų normaliai gyventi“, - prognozavo G. Klimavičius.

Kaip „įdarbinti“ stogą ir langus

Statant namą, kaip pabrėžia architektas, pirmiausia svarbi jo geografinė orientacija, po to - suplanavimas, apgalvotos inžinerinės sistemos. Namui reikalingas ir stogas. Koks jis gali būti – architektas pateikė vieną įdomią idėją.

„Švedai yra pagaminę čerpių imitacijos stogą – jie myli senovę, myli čerpes, bet aišku jos nėra tradicinės raudonos spalvos. Kuo tokios čerpės įdomios? Tai iš tikrųjų yra lęšis – didelės plokštumos stiklo lęšis. Čerpės viduje paliekamas dešimties centrimetrų oro tarpas ir dedama tamsi plėvelė. Visoje pastogėje oras tiek įkaista, kad galima garinti vandenį ir sukti turbiną arba tą patį orą panaudoti namui. Tokia stogo danga kaip medžiaga yra gana primityvi, bet labai efektyvi“, - įvertino architektas.

Lygiai taip pat galima „įdarbinti“ ir langus: juose sumontavus fotovoltinę įrangą tokie langai praleis šviesą ir gamins elektrą.

„Apie tokius dalykus reikia galvoti iš anksto, nes ne tik sienos yra svarbu, bet ir langai. Ir jeigu jie dar gamina elektrą – tai nuostabu“, - pabrėžė G. Klimavičius.

Anot jo, šiuo metu fotovoltikos sritis yra toli pažengusi ir įvairūs elementai pritaikomi ne tik ant namų stogų (kas yra gana būdingas reiškinys Vokietijoje, kur gausu stogų su saulės kolektoriais, tik bėda ta, kad dažnai dėl šių įrenginių nukenčia estetinis namo vaizdas).

„Japonų yra pristatyta nauja fotovoltika, kuri atrodo kaip LED light lemputė – jūs ją galite dėti visur, nepriklausomai nuo pasvirimo kampo. Yra sistemų, kur fotovoltikos kupolai sukasi ir patys ieško saulės. Vokiečiai yra sukūrę juodąją fotovoltiką – tai lygiai tas pats, tik, kad plokščia įrenginio panelė reaguoja į skirtingus saulės kampus. Mums tai būtų idealus variantas sekti saulę su tokiomis judančiomis baterijomis, deja, bet viena įmonė Lietuvoje jas turi ir jos visąlaik lūžta“, - apgailestavo G. Klimavičius.

Izoliacinės medžiagos, kurios nustebina

„Įdarbinus“ stogą ir langus, svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas namo izoliacijai. Architektas mini izoliacinę medžiagą aerogelį. Jo teigimu, tai nėra labai nauja medžiaga, gal tik mažiau nei kitos paplitusi. 99,8 proc. šios medžiagos sudaro oras ir tik maža gardelė, kuri tą orą sulaiko.

„Ši struktūra buvo sukurta 1936 metais, bet problema buvo ta, kad ji labai greitai subyrėdavo – jos gardelė buvo netvirta. Dabar ji jau padaryta tvirta ir yra ideali medžiaga izoliacijai. Centimetras aerogelio atstoja maždaug 15 cm vatos. Naudojama daugiausiai restauracijai, pavyzdžiui, bažnyčiose, kur negalima pakenkti fasadui“, - sakė G. Klimavičius. Aerogelis taip pat yra nedegi medžiaga ir atlaiko labai aukštą temperatūrą. Architektas mini, kad ji vos atrasta buvo pradėta naudoti NASA kosminiams palydovams.

Aerogelio gamyklas turi Suomija, Vokietija ir Anglija. Ši medžiaga pakankamai plačiai naudojama statybose – šiluminėse trasose ir t.t.

„Kaina šios medžiagos yra kintanti, ji gali būti ir didesnė, ir mažesnė, priklauso nuo storio“, - aiškino architektas.

Dar viena iš izoliacinių medžiagų alternatyvų - gama vata. Anot seminaro pranešėjo, tai - unikali šildymo medžiaga, tokia vata purškiama tiesiog į sienas, todėl gali padengti visą paviršių. Ji yra visiškai ekologiška, jos negraužia pelės, o žmogus gali valgyti ir nesusirgs, juokaudamas pasakojo seminaro pranešėjas.

„Tai yra labai įdomi izoliacinė medžiaga, Lietuvoje nedaug kas ją naudoja, nors mūsų šalies rinkoje gama vata jau yra penkeri-šešeri metai. Šis produktas yra atkeliavęs iš Kanados“, - sakė architektas.

Gama vata gali būti purškiama ir į grindis, tinkama tiek renovuojamiems pastatamas, tiek statomiems naujiems.

Gana nauja rinkoje medžiaga - spu izoliacija. Kaip mini architektas, ji įdomi tuo, kad jos reikia dėti dvigubai mažiau nei putų polisterolio, o šios medžiagos kaina jau beveik susilyginusi su kokybiškesne polistirolio vatos kaina.

„Su spu buvo renovuotas keturių aukštų pastatas Klaipėdoje“, - vieną pavyzdžių pateikė G. Klimavičius ir pridūrė, kad spu vata galėtų būti puiki alternatyva senamiesčio būstams, kurie nedideli ir norima sutaupyti erdvės šiltinant pastatą iš vidaus.

Prioritetas – vietinės medžiagos

„Suti“ architektūros studijos architektas akcentuoja, kad vienas svarbus darnios statybos veiksnys – vietinių medžiagų naudojimas statybose. Kaip pavyzdį jis pateikia kanapes. Kanapė turi mažą laidumo koeficientą, taigi iš tokios žaliavos pastatyti namai bus itin šilti.

„Kanapės yra idealios, nes tai vietinė medžiaga, auganti pas mus dideliais kiekiais. Ji atitinka europietiškus reikalavimus, pavyzdžiui, „LEED“ (Leadership in Energy and Environmental Design - projektavimo, statybos ir atsakingo aplinkai daromo poveikio vertinimo sistema – red. past.) reikalauja, kad visos naudojamos statybinės medžiagos būtų atkeliavusios iš ne toliau kaip 300 km nuo statybvietės, „Breeam“ (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method – aplinkos vertinimo sistema – red. past.) - ne iš toliau kaip 200 km”, - sakė G. Klimavičius.

Kanapė labai lanksti statybinė medžiaga, nes ją galima įmaišyti į betoną, tinkamai paruošta ji gali būti įpurškiama į sienas kaip izoliacinė medžiaga ir sunaikinti bet kokį šalčio tiltą bei užtikrinti namo sandarumą.

Pastatai iš vamzdžių, dumblių arba medžio šakų

„Passive House“ institute buvo sukurta Isomax sistema, kuri įdomi tuo, kad, paprastai kalbant, vamzdžiais yra apipinamas visas namas: stogas, sienos, visos fasadinės plokštumos.

„Idėja yra tokia, kad fasado šiaurinė pusė, kuri būna šalta, vasarą gali būti „įdarbinama“ vėsinimui, o pietinė – šildymui. Tai kaip namas, kuris neturi radiatorių – visi vamzdynai pereina vidines namo sienas, siena yra termo masė arba radiatorius, kuris atiduoda šilumą“, - aiškino G. Klimavičius.

Anot architekto, tokia sistema nereikalauja didelių investicijų ir įgalina naudoti įvairias energijos rūšis. „Rekuperatorius yra 60 m vamzdis, klojamas grindyse, kurio viduje yra dar vienas vamzdis. Iš lauko jis siurbia šaltą orą, o vidinis vamzdis išpučia iš patalpų šiltą orą ir kol šaltas oras prabėga 60-ies metrų vamzdžiu, jis sušyla. Tai kaip nedidelis ventiliatorius. Problema yra viena - reikia rasti vietos pakloti 60 metrų vamzdynui“, - dėstė architektas.

Vokietijoje ir Lenkijoje su Isomax sistema jau yra pastatyta nemažai namų, geoterminė sistema yra padaryta namo pamatuose – klojama nuo dviejų iki septynių sluoksnių vamzdžių, kurie priklausomai nuo gylio skirtingai veikia – vieni šaldo, kiti šildo ir t.t.

„Ekologinė architektūra – tai ne vien fasadas ir jo medžiaga. Vokiečiai Hamburge jau yra pastatę edukacinį centrą ir jo fasade panaudoti žalieji dumbliai. Jis yra įdomus tuo, kad dirba kaip žaliuzės, dumbliai atsukti į saulę gamina vandenilį. Tai – kuras mūsų automobiliams, nes pasaulyje jau yra vandeniliu varomų automobilių. Taip pat vandenilį galima naudoti vandens kaitinimui ir sukti garo turbiną“, - pasaulyje plintančias naujoves komentavo architektas.

Pranešėjas seminaro metu rodė ir dar vieną būdą, kaip galima pasistatyti namą. Tai trijų architektų – Mitchellio Joachimo, Laros Greden ir Javiero Arbonos – idėja namą supinti iš šakų.

„Architektai sugalvojo, kad jeigu dalį šakų nukreipsi atitinkama kryptimi, jos nebeaugs ir iš jų bus galima formuoti namą. Tos šakos, kai kamienas auga toliau, irgi juda. Todėl į šį klausimą architektai neatsako – kaip toliau gyventi tokiame name, kai lubos nuolat kyla į viršų. Bet tai pakankamai įdomu“, - šią neįprastą statybinę medžiagą aptarė G. Klimavičius.

Namai iš „pripūstų balionų“ ir molio maišų

Svajojantiems apie dar įspūdingesnius, estravagantiškus namus galbūt patiks Binishellio sistema, sukurta septintajame dešimtmetyje architekto Binishellio. Tokių namų daug pastatyta Kanadoje.

„Sistema yra įdomi tuo, kad namo konstrukcija yra vos 10 centimetrų. Kaip ji daroma? Bet kokioje statybinėje aikštelėje išlyginamas pagrindas, dedama plėvelė, virš jos įtempiama armatūra - ji yra standartinė, tik dar papildomai turi spyruokles. Plėvelė apačioje iš tikrųjų yra balionas, jį galima pripūsti, į ją pilamas plastiškasis betonas, pučiamas ir gaunami tam tikri segmentai. Priklausomai, kokios formos bus balionas, tokios formos bus ir namas. Gaunamas 10 cm storio pakankamai tvirtas „kevalas“. Problema – ką toliau daryti. Binishellio sūnus (irgi architektas – red. past.) siūlo užkasti „kevalą“ į žemę“, - dar vieną inovatyvų statybos būdą aptarė G. Klimavičius, rodydamas tokių namų iliustracijas.

Nenorite namų iš „pripūstų balionų“, bet ieškote ko nors ekologiško ir originalaus? Galbūt jus patrauks namai iš molio maišų?

Tokią idėją sugalvojo architektas Naderis Khalilis. Jis sukūrė architektūros metodiką, kaip statyti namus iš žemės, sumaišytos su moliu ir trupučiu cemento. Tokia konsistencija yra pilama į maišus ir maišai tarpusavyje surišami spygliuota viela. Tokia namo statyba kainuoja apie 500 dolerių (apie 1,3 tūkst. litų).

„Tai pigi, greita, gera statyba, kuri be galo seismiškai atspari. Pamatas yra seklusis, bandyta pajudinti tokį namą su traktoriumi ir to padaryti niekaip neišėjo“, - aiškino „Suti“ studijos architektas.

Statyba iš padangų ir po žeme

Išskirtinę ekologinės architektūros filosofiją propaguoja ir dar vienas architektas Mike' as Reynoldsas, kuris siūlo namus statyti iš padangų.

„Dalis namo yra užkasta į žemę, nes tai duoda energetinio efektyvumo, o dalis yra kaip šiltnamis. Architektas sako, kad tai yra nulinės energetikos namai, bet tai kartu yra ir namas -maitintojas. Architektas yra vegetaras, todėl tokiame name augina daržoves. Bet reikia turėti omenyje, kad tokie namai yra Kanadoje, kur daug šilumos, galima naudoti fotovoltiką, bet pati padanga kaip žaliava bet kuriuo atveju yra įdomi“, - sakė G. Klimavičius.

Pranešėjas seminaro metu šiek tiek dėmesio skyrė ir statybai iš konteinerių. Statyba iš šios žaliavos yra sąlyginai pigi, konstrukcija ideali, nes galima statyti, kiek tik nori aukštų, tačiau konteineriai turi ir vieną rimtą trūkumą – juose ganėtinai šalta, todėl būtina apgalvoti, kokia šildymo sistema veiktų efektyviausiai.

„Studentų miesteliai perkrauti, galima privežti konteinerių ir padaryti puikų laikinąjį gyvenamąjį būstą“, - pasiūlė architektas.

Įmanoma pastatyti pastatą ir be sienų. Meksikoje Meksiko mieste planuojama po pagrindine miesto aikšte užkasti į žemę stiklinį biurų pastatą, kuris bus piramidės formos.

„Aikštės danga būtų stiklinė, per stiklą praeitų šviesa. Po žeme nereikia jokių polistirolo vatų, nes žemėje visada yra 10-12 laipsnių pastovi temperatūra“, - idėja, kaip pakišti biurų darbuotojus po žeme, savo pranešimą baigė G. Klimavičius.